Apklausa: 51,4 proc. rūkančių ir vartojančių bedūmius gaminius neplanuoja mesti

Apklausa taip pat rodo vartojimo slinktį link bedūmių tabako gaminių.

Sociologinį tyrimą „Priklausomybės nuo tabako tyrimas: ar lietuviai mes rūkyti“ Lietuvos priklausomybės ligų instituto užsakymu rugsėjį atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Vykdant jį buvo apklausti tiek tradicinių tabako gaminių – cigarečių, cigarilių, cigarų, sukamojo ir pypkių tabako – vartotojai, tiek tabako alternatyvų – elektroninių cigarečių, kaitinamojo tabako, benikotininių gaminių – vartotojai.

Šis tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė (51,4 proc.) suaugusių rūkančių ar vartojančių bedūmius gaminius vartotojų nenori atsisakyti šio įpročio. Rūkymas specialistų yra vertinamas kaip stipri priklausomybė nuo nikotino, todėl nestebina tyrimo atskleista didelė dalis neketinančių mesti rūkyti ir atisakyti žalos sveikatai. Specialistų vertinimu, vyrauja klaidingas visuomenės įsitikinimas, kad vartojimas priklauso tik nuo valios – tuo tiki bent 4 iš 10 apklaustųjų (45,9 proc.).

„Dirbant priklausomybių ligų prevencijos ir gydymo srityje įsitikiname, kad toli gražu ne visi žmonės yra pasirengę atsisakyti žalos sveikatai. Tai pasakytina ir apie tabako gaminius. Turime suprasti ir įvertinti žmonių pasirinkimams įtaką darančius veiksnius bei visuomenės nuotaikas. Tam naudingi sociologiniai tyrimai“, – sakė Lietuvos priklausomybės ligų instituto valdybos pirmininkas Jonas Fugalis.

Kaip rodo tyrimas, apskritai atsisakyti tabako gaminių – tiek tradicinių, tiek alternatyvų – 42,4 proc. jų vartotojų paskatintų sveikatos problemos, beveik penktadalis (17,7 proc.) svarstytų mestų tabakui brangstant, na o ketvirtadalis (25,7 proc.) net nežino, kas juos paskatintų mesti.

„Psichologų ir priklausomybių ligų specialistų darbas yra padėti žmonėms atsisakyti rūkymo ar kitų gaminių vartojimo. Nors yra tam skirtų priemonių ir programų, tokios pagalbos ir informacijos apie galimybes žmonėms trūksta, ką patvirtina ir tyrimo duomenys. Matome, kad reikia aktyviau kalbėti apie metimo rūkyti ar tabako žalos mažinimo priemones“, – sako gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis, Lietuvos priklausomybės ligų instituto asocijuotasis ekspertas.

Penktadaliui vartojančių tradicinius ar naujus tabako gaminius atrodo nepakankama pagalbos metant juos vartoti. Tarp norinčių mesti taip manančių yra arti trečdalio (28,5 proc.)

Pristatydamas tyrimo duomenis „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys atkreipė dėmesį į nemažą tabako alternatyvų vartotojų dalį. „Tyrime nevertinome pokyčių dinamikos, tačiau duomenis jau rodo reikšmingą naujoviškų gaminių dalį bendrame vartojime“, – sakė jis.

Nors cigaretes bent kartą per mėnesį rūkė 8 iš 10 apklaustų tabako gaminių vartotojų, daugiau kaip penktadalis renkasi naujoviškus gaminius, antai el. cigaretes bent kartą per mėnesį vartojo 14,2 proc., kaitinamąjį tabaką – 11,3 procento.

„Duomenys rodo prieštaringą tabako vartotojų požiūrį. Žmonės nurodo, kad cigarečių atsisakymą svarstytų dėl sveikatos, tačiau realiai perėję prie tabako alternatyvų sako, kad pasirinkti jas dažniau paskatino kitos priežastys – kvapas, draugai, naujovių patrauklumas, ir tik po to sveikata. Tai rodo, kad informacijos žmonėms ir nuoseklaus supratimo apie tabako alternatyvas dar trūksta, kaip ir prieinamų tyrimų apie tradicinių ir naujų gaminių žalos lygius“, – sakė J. Urbutis.

Vartojantys elektronines cigaretes, kaitinamąjį tabaką nurodė, kad lyginant su tradiciniais tabako gaminiais, naujosios priemonės nepalieka nemalonaus kvapo. 32,3 proc. tai buvo pagrindinis argumentas rinktis alternatyvas. Be to, buvo nurodoma, kad tiesiog norėjo išbandyti kažką naujo – 26,8 proc., pasiūlė draugai – 26,8 proc., mažiau kenkia sveikatai – 22,8 proc., galima naudoti ir patalpose – 22,8 proc., norėjo atsisakyti įprastų cigarečių – 20,5 proc., dėl mažesnės žalos aplinkiniams – 19,7 procento.

Apklausa taip pat rodo platesnį visuomenės požiūrį į tabako kontrolės ir žalos mažinimo priemones. Daugiau nei pusė respondentų teigia, kad tabako gaminių prekybos ir reklamos apribojimai neturi įtakos rūkymo mažinimui. 38,7 proc. apklaustųjų nurodo, kad Lietuvoje nepakanka dėmesio tabako žalos mažinimui. Dauguma respondentų taip pat sutiko su teiginiu, kad valstybė turėtų užtikrinti, kad rūkantys galėtų vartoti produktus, kurie buvo moksliškai pagrįsti kaip mažiau žalingi.

Sociologinė apklausa atskleidė:

• 51,4 apklaustų suaugusių rūkančių ar vartojančių bedūmius gaminius vartotojų Lietuvoje nurodo nenorintys jų atsisakyti.

• 20,4 proc. vartojančių tradicinius ar naujus tabako gaminius atrodo nepakankama pagalbos metant rūkyti. Tarp norinčių mesti rūkyti taip manančių yra 28,5 procento.

• Didžioji dalis – net 41,5% – rūkančių ar vartojančių bedūmius gaminius nurodė, kad norint mesti rūkyti niekas iš šalies nepadės, reikalingas noras ir valia. Kiti nurodė naujoviškus gaminius kaip tinkamas alternatyvas metant rūkyti cigaretes: elektroninės cigaretės – 11,2 proc., nikotino pleistrai – 10,3 proc., benikotininiai gaminiai – 8,9 proc., nikotino kramtomoji guma ir panašūs gaminiai – 8,5 proc., kaitinamasis tabakas – 4,8 procento. Dar keli procentai nurodė Lietuvoje mažiau paplitusias tabako alternatyvas – kramtomąjį ar uostomąjį tabaką, nikotino maišelius.

• Tarp visų tabako vartotojų dažniausiai yra rūkomos cigaretes – 80,2 proc. jų rūkė bent kartą per mėnesį. Elektronines cigaretes per tą patį laiką bent kartą vartojo 14,2 proc., kaitinamąjį tabaką – 11,3 proc. tabako vartotojų.

• Vartojantys elektronines cigaretes, kaitinamąjį tabaką nurodė, kad lyginant su tradiciniais tabako gaminiais, naujosios priemonės nepalieka nemalonaus kvapo. 32,3 proc. tai buvo pagrindinis argumentas. Be to, buvo nurodoma, kad tiesiog norėjo išbandyti kažką naujo – 26,8 proc., pasiūlė draugai – 26,8 proc., mažiau kenkia sveikatai – 22,8 proc., galima naudoti ir patalpose – 22,8 proc., norėjo atsisakyti įprastų cigarečių – 20,5 proc., dėl mažesnės žalos aplinkiniams – 19,7 procento.

• Rūkantys tradicinius tabako gaminius nurodo keturis daugmaž lygiaverčius galimus argumentus, kodėl cigaretes keistų tabako alternatyvomis: sveikatos specialistų nuomonė – 26 proc., mažesnė kaina – 24,1 proc., daugiau informacijos apie alternatyvas – 24,1 proc., jei žinotų, kad jie mažiau kenksmingi – 22 procentai.

• Daugiau nei pusė respondentų (55,1 proc.) teigia, kad tabako gaminių prekybos ir reklamos apribojimai neturi įtakos rūkymo mažinimui.

• Teigiantys, kad tabako kontrolės politika yra efektyvi, nurodo, kad labiausiai rūkymą mažina didesnė kaina – 69,6 proc, ir amžiaus ribojimas pardavimui – 62 proc. Taip pat dažnai buvo minimas rūkymo vietų ribojimas – 42,9 proc., reklamos draudimas – 41,3 proc., prekybos vietų ribojimas – 41,1 procento.

• Apie tabako žalos mažinimą nurodė žinantys 43,8 apklaustųjų. Ši dalis aukštesnė ir sudaro daugiau kaip pusę tarp turinčių aukštąjį išsimokslinimą, gaunančių aukštesnes pajamas ir Vilniuje gyvenančių respondentų. 38,7 proc. apklaustųjų teigia, kad Lietuvoje nepakanka dėmesio tabako žalos mažinimui.

• Tabako žalos mažinimo sąvokai žmonės suteikia skirtingą prasmę: vieni sieja su rūkymo mažinimu arba metimu – 18,3 procento apklaustųjų, rečiau buvo minimas rūkymo vietų ribojimas – 9,6 proc., cigaretės su mažiau nikotino – 8,4 proc., alternatyvūs gaminiai, kaip el. cigaretės ar kaitinamasis tabakas – 8,4 proc., cigaretės be priemaišų (mentolio ir pan.) – 7,5 procento.

• Dauguma – 55,5 proc. – apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad valstybė turėtų užtikrinti, kad rūkantys galėtų vartoti produktus, kurie buvo moksliškai pagrįsti kaip mažiau žalingi.Daugiau tokių tarp jaunimo – 65,9 proc., vilniečių – 65,6 procento.

• Dauguma – 55,2 proc. – apklaustųjų pritaria teiginiui, kad mažiau kenksmingi tabako gaminiai turėtų būti apmokestinami mažiau.

Visa apklausa „Priklausomybės nuo tabako tyrimas: ar lietuviai mes rūkyti“ skelbiama Lietuvos priklausomybės ligų instituto svetainėje https://lpli.lt/priklausomybes-nuo-tabako-tyrimas-ar-lietuviai-mes-rukyti/

„Vilmorus“ apklausa vykdyta 2021 m. rugsėjo 9-16 dienomis. Telefonu apklausti 1003 18 ir vyresni Lietuvos gyventojai.

Lietuvos priklausomybės ligų institutas yra nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija. Institutas šviečia visuomenę visais klausimais, susijusiais su priklausomybės ligomis; tiria veiksnius, susijusius su priklausomybės ligų epidemiologija, prevencija, pasekmėmis; dalyvauja formuojant Lietuvos priklausomybių medicinos politiką valstybės ir savivaldybių lygmenyse.