Ar ilgalaikis buvimas saulėje turi įtakos cukraus kiekiui kraujyje, pasakoja gydytojai

Reikalas tas, kad odos nudegimas iš esmės yra lokalus uždegimas, rašo МЕТА. 

Reaguodamas į jį, organizmas gamina kortizolį – vieną iš pagrindinių streso hormonų. Jo užduotis – padėti audiniams atsigauti, tačiau šalutinis poveikis yra kepenų veiklos stimuliavimas, kurios pradeda aktyviai sintetinti gliukozę. Tai, savo ruožtu, padidina jos kiekį kraujyje.

Praktikoje, kaip patikslina endokrinologai, žymus cukraus padidėjimas esant saulės nudegimams pasitaiko labai retai. Paprastai nudegimai pažeidžia nedidelius odos plotus ir nesukelia sisteminės organizmo reakcijos. 

Tokiais atvejais kortizolio padidėjimas yra minimalus ir neturi pastebimo poveikio gliukozės apykaitai.
Vis dėlto gydytojai įspėja: diabetikams kategoriškai nereikėtų leisti odai nudegti. 

Tai ne tik laikinas cukraus kiekio šuolis, bet ir papildoma apkrova imuninei sistemai, taip pat veiksnys, didinantis odos infekcijų, kurios žmonėms su cukriniu diabetu gija lėčiau, tikimybę.

Tačiau visiškai atsisakyti saulės spindulių taip pat nereikia. Saikingas buvimas saulėje yra svarbus sveikatai: ultravioletinių spindulių poveikio odoje sintezuojamas vitaminas D, kuris dalyvauja imuninės sistemos reguliacijoje, stiprina kaulus ir normalizuoja širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, šis vitaminas yra ypač vertingas, nes tyrimai rodo jo galimą ryšį su jautrumo insulinui pagerėjimu.

Norėdami pasinaudoti saulės teikiama nauda ir išvengti rizikos, specialistai diabetikams pataria:

— būti lauke daugiausia ryte arba po 16 val., kai saulės aktyvumas yra mažesnis

— naudoti kremą su ne mažesniu kaip 30 SPF

— nešioti lengvus drabužius, dengiančius pečius ir nugarą

— gerti pakankamai vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos, kuri pati savaime gali paveikti cukraus lygį.

Taigi, saulė žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, nėra priešas, o sąjungininkas, tačiau tik esant protingam požiūriui ir odos apsaugai.