Arūno Dulkio žadėtos didesnės algos nesulaukė: „Susidaro įspūdis, kad medikai yra tiesiog maustomi“

Dar pristatydamas šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą sveikatos apsaugos ministras tvirtino, kad tokių ruošiamų pakeitimų nebuvo per visą biudžeto tvirtinimo istoriją.

Nurodęs, kad medikų algų didinimui yra numatyti papildomi 76 mln. eurų iš valstybės biudžeto, A. Dulkys žadėjo, kad atlyginimai jau nuo sausio 1 d. vidutiniškai didės 6 proc.

Ši nuostata įgyvendinama pagal pernai lapkritį pasirašytą naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį.

Joje taip pat numatyta, kad didesnio viešojo sektoriaus gydymo įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio bus siekiama etapais – kasmet skiriant papildomų PSDF lėšų sveikatos priežiūros paslaugų įkainiams didinti.

Tokiu būdu gydymo įstaigos užsidirbs daugiau lėšų, iš kurių bus nuosekliai keliami gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atlyginimai. Kaip buvo prognozuojama sveikatos apsaugos viceministrė Danguolės Jankauskienės, dar kitais metais algos augtų 14 proc.

Visgi kol kas medikų bendruomenei tai panašiau į eilinį gražių pažadų žarstymą, mat jei oficialiai pavasarį algos ir pakils, jos negebės padengti nė pusės dabartinės infliacijos dydžio.  

Ištransliavo neteisingą žinutę

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Aldona Baublytė apgailestavo, kad medikų bendruomenei buvo ištransliuota neteisinga žinutė.

„Ta informacija buvo paskleista dar kai buvo svarstomi pirminiai PSDF variantai ir buvo ministro pareiškimai. Bet realiai didėjimo nuo sausio 1 dienos nebuvo, nuo tada tik padidėjo atlyginimas nekvalifikuotam darbui, t. y. tiems, kas gauna minimalią mėnesinę algą. O šakinėje kolektyvinėje sutartyje įtvirtinta data yra balandžio 1-oji“, – komentavo ji.

Kitaip sakant, nors Valstybinė ligonių kasa (VLK) paslaugų įkainius ir padidino 6 proc., gydymo įstaigos dar turi pasirašyti sutartis ir pinigai medikus pasieks geriausiu atveju tik nuo kovo-balandžio mėnesio.

„Taigi, gavosi teisinis nesusikalbėjimas, nes nėra teisinės bazės, kad nuo šių metų sausio 1 d. su teritorinėmis ligonių kasomis sveikatos priežiūros įstaigoms būtų galima pasirašyti sutartį. Tai yra tokia blogybė, kurią, tikimės, nuo kitų metų turės išspręsti. 

Mes jau buvome išreiškę nepasitenkinimą, kad neturi žmonės nuo to kentėti, kai yra tokie lūkesčiai ir viešai ištransliuojama, kad nuo sausio padidės, nors tai nebuvo tiksli informacija“, – sakė A. Baublytė.

Verčia tikėti stebuklu

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovė Auristida Gerliakienė neslėpė, kad jau kokie penkeri metai, kai lūkesčiai dėl algų didinimo vis bliūkšta ir pažadai paprasčiausiai nėra vykdomi.

„Nuo pat 2017 m. derybose dėl medikų atlyginimų buvo ne kartą ir ne du sukelti lūkesčiai, kurie nepasitvirtino. Žadėtas algų kėlimas 2018 m. buvo vykdomas tik nuo gegužės, 2019 m. – nuo rudens, o 2020 m. taip pat kėlimas buvo atidėtas metų pabaigai.  Stebint algų kėlimo pažadus nuo pat 2017 metų, susidaro įspūdis, kad medikai yra tiesiog maustomi, o  pažadai nevykdomi, terminai atidėliojami“, – konstatavo ji.

Pašnekovė priminė, kad šių metų biudžetas buvo planuojamas su 2,5 proc. infliacija, tuo metu realiai sausio mėnesį fiksuota 12 proc. infliacija.

„Todėl 6 proc. sveikatos paslaugų įkainio kėlimas, kurio dėka atlyginimai kiltų 14 proc., verčia tikėti stebuklu. Paminėsiu, kad iš tų 6 proc. gydymo įstaigos dar privalės sumokėti už pabrangusias komunalines paslaugas. Taigi kaip SAM su VLK sugeba suskaičiuoti tuos mistinius algų kėlimo procentus, lieka paslaptimi“, – komentavo A. Gerliakienė.  

Tai logiška, kad nebus galimybės visose įstaigose, ypač rajono ir net regiono lygio ligoninėse, visus darbo užmokesčio fondui skirtus pinigus, kaip numatyta pagal kolektyvinę sutartį, skirti darbo užmokesčio didėjimui“, – svarstė pašnekovė.

Jai antrindama A. Baublytė guodėsi, kad planuojamas darbo užmokesčio didinimas nepadengs nė pusės dabartinės infliacijos dydžio.

„Paslaugų įkainiai vidutiniškai didėja 6 proc. ir tikimasi, kaip buvo pažadėta, kad atlyginimas augs sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems darbuotojams, ne tik teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas.  Bet nėra dar garantijos, kad tai įvyks būtent 6 procentais. Praktika rodo, kad įstaigų situacija šiandien nėra tokia gera, matome, kaip auga visos kainos“, – kalbėjo ji.

Greitesnio augimo nedrįsta prognozuoti

Šiuo metu vidutinis 2021 m. devynių mėnesių viešųjų įstaigų vidutinis gydytojų darbo užmokestis etatui „ant popieriaus“ siekia 3377 eurus, o slaugytojų – 1880 eurus.

Paklausta, kada atlyginimai medikams galėtų reikšmingai padidėti, A. Baublytė teigė nedrįstanti to prognozuoti.

„Kai paklausai valdžios institucijų, dar ką tik buvo ištransliuota, kad valstybės iždas surinko pakankamai daug lėšų, niekad nebuvo tokio didelio surinkimo, tai, atrodo, visi dirba ir sąžiningai moka mokesčius. Deja, to atgalinio ryšio, kokio tikimės, negauname“, – kalbėjo ji.

Portalas tv3.lt primena, kad mediko darbo užmokestį lemia dvi dalys: pastovioji ir kintama. Anot profsąjungos atstovės, nors prašoma, jog pastovioji atlyginimo dalis būtų peržiūrėta, bet kaip ji liko 2,5 minimalaus mėnesinio atlyginimo, taip ir liko. „Ir nelabai norisi ministerijai to skaičiaus judinti, nes jis pakankamai mažas“, – sakė ji.

Vėluoja apmokėjimas ir priedai 

A. Gerliakienė atkreipė dėmesį, kad apskritai trūksta skaidrumo apskaičiuojant sveikatos paslaugų įkainį.

„Pastaruosius beveik 13 metų Lietuvoje nesivadovaujama teisės aktų reikalavimais, apskaičiuojant ASPĮ teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kainas įtraukiant visas sąnaudų grupes. Paslaugų įkainių sudarymui ir apmokėjimui stokojant skaidrumo, gydymo įstaigos susiduria su nuolatiniu apmokėjimo vėlavimu. 

COVID-19 priedai vėluoja keturis mėnesius, tris mėnesius vėluoja priedai šeimos gydytojams „Už gerus darbo rezultatus“. Rezidentai, taip maloniai kviečiami padėti pandemijos bangų piko metu, nesulaukia atlyginimo ir kviečiami „pasitaupyti“ ir „palaukti“, – pastebėjo ji. 

LMS vadovės teigimu, VLK leidžia sau daug metų sistemingai nevykdyti įsipareigojimų, tuo metu medikams ir įstaigoms už įsipareigojimų nevykdymą taiko nuobaudas. 

„Ir tai vyksta šiuo metu, kai vieno etato medikų krūviai išaugę šešiagubai, kai reikalaujama aptarnauti COVID infekuotų ligonių srautą, išrašinėti nedarbingumo lapelius, kurių skaičius išaugo net 63 proc., ir kartu teikti planines paslaugas, nes kitaip nebus įvykdyti įsipareigojimai VLK. Dar pridėkime neveikiančią e.sveikatos sistemą, dėl kurios medikai priversti suvedinėti duomenis po darbo iki vėlaus vakaro“, – sveikatos sistemos skaudulius vardijo ji.

Slaugytojos svetur uždirba ir 7 kartus daugiau

Anot LMS vadovės, matant tokią ne lozungais apie gerėjančias sąlygas medikams grįstą, bet tikrą realybę nekyla klausimas, kodėl jaunimas ir bent kiek kalbas mokantys medikai renkasi darbą užsienyje. Ji priminė, kad štai slaugytojos Norvegijoje už etatą į rankas gauna 4000 eurų, o mūsiškės apie – 600.

„Tai ne 6 proc., o 7 kartais daugiau. Dirbančios Norvegijoje lietuvės paminėjo išskirtinę pacientų ir kolegų pagarbą, pasitikėjimą, puikų darbo organizavimą, platų priemonių bei medicininės įrangos pasirinkimą, užtikrinantį teikiamų paslaugų saugumą ir kokybę“, – pabrėžė A. Gerliakienė.

A. Baublytė savo ruožtu pažymėjo, kad daug specialistų apskritai palieka darbo vietas, kad vėlgi neprideda patrauklumo siekiant pritraukti jaunus specialistus. „Darbo krūviai dėl to juk nemažėjo. Bet niekam tai nerūpi“, – guodėsi ji. 

Anot LMS vadovės, darbą užsienyje medikai pasirenka ne vien dėl atlyginimo, o problemos yra kompleksinės: „Medikai nebetoleruoja korupcijos, nepotizmo, mobingo, darbo aplinkos toksiškumo, perteklinės dažnai beprasmės, administracinės naštos, tęstinės kvalifikacijos po studijų kėlimo sistemos nebuvimo, nereglamentuojamo darbo krūvio, darbo priemonių trūkumo sveikatos sistemoje.“

VLK: už paslaugas visada atsiskaitoma laiku

VLK, paprašyta sureaguota į medikus atstovaujančių organizacijų priekaištus, patikino, kad gydymo įstaigų suteiktas paslaugas visuomet atsiskaitoma laiku, pagal teisės aktais nustatytus terminus. 

„Tas pats pasakytina ir apie priedus už gerus darbo rezultatus. Geriems darbo rezultatams apmokėti yra skiriamos PSDF lėšos. Lėšų dalis skirta geriems darbo rezultatams 2021 m. sudarė 12,8 proc. nuo bendrų pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūrai skirtų lėšų. Atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, vykdant rodiklius, įstaigoms padalinamos ir sumokamos visos geriems darbo rezultatams skirtos suplanuotos lėšos“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.

Šiuo metu įstaigoms mokama už 16 šeimos gydytojų gerų darbo rezultatų rodiklių, 1 pirminės odontologinės priežiūros rodiklį ir 1 pirminės psichikos sveikatos priežiūros rodiklį. Šie rodikliai buvo įvesti siekiant paskatinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas už kokybišką darbą. 

Gerų darbo rezultatų rodikliai skaičiuojami 1 kartą per metus. Pagal praėjusių metų rodiklius sumos paskaičiuojamos kovo mėnesį, o sumokama metų bėgyje per kelis kartus. 

VLK taip pat nurodė, kad paslaugų apmokėjimo metodika yra nuolat atnaujinama ir tobulinama, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros įstaigų ir socialinių partnerių siūlymus bei pastabas.    

„Vienas iš svarbiausių pastarųjų metų metodikos pakeitimų yra tas, kad VLK nuo 2021 m. sausio 1 d. į sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas įtraukia vidutines ilgalaikio materialiojo turto (medicinos priemonės ar prietaiso) nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas, tiesiogiai susijusias su šių paslaugų teikimu“, – dėstoma atsakyme.

Taip pat įdiegti įrankiai, leisiantys iš gydymo įstaigų visa apimtimi gauti objektyvius sąnaudų duomenis kainoms skaičiuoti.