– Trombozė yra procesas, kuris apipintas įvairiais mitais. Vienas iš jų, kad bet koks patinimas ir skausmas yra trombozė. Ar tiesa?
– Tikrai ne. Ne kiekvienas patinimas yra trombozė. Lokalus patinimas dažniausiai susijęs su visai kitomis priežastimis, tokiomis kaip traumos, uždegimas ir panašiai. Kai atsiranda trombozė, ypač venų, patinimas neapima vieno konkretaus segmento.
– Kitas klausimas yra kaip gi atpažinti trombozę? Tai yra patinimas, kuris apima koją, ranką, galūnę iš visų pusių?
– Taip, apima iš visų pusių. Jei tai venų trombozė, skausmas yra veržiančio, tempiančio pobūdžio, dažniausiai nebūna aštrus, kad kažkas duria. Skauda visą koją. Retai žmogus skausmą įvertina 10 balų, nes labiau maudžia. Patinimas „neįsispaudžiantis“, atrodo, kad visa koja būtų padidėjusi, ji nėra vandeninga.
– Ir labai retai, beveik niekad tai nebūna abipusis procesas. Kalbame apie vieną ranką arba vieną koją.
– Labai retai, nebent yra kritiškai sunkūs ligoniai, kai įvyksta pilve esančios plačiosios venos trombozė, tada gali būti patinusios abi kojos, bet tai tikrai labai reti atvejai ir neretai susiję su sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, onkologinėmis ligomis.
– Bet jei yra kraujagyslės užsikimšimas, turi būti ir sutrikusi kraujotaka? Ar neturėtų atsirasti žaizdos, opos ir panašiai?
– Trombozė gali įvykti ne tik venose, bet ir arterijose. Jei venos yra užsikimšusios ilgesnį laiką, tai vadinama lėtine venų liga, ilgainiui gali atsirasti odos pakitimai, opos. Jei kalbame apie arterijų trombozę, reikia prisiminti, kad arterija eina iš širdies į kokį nors organą, galūnę. Tokiu atveju organas negauna pakankamai maitinimo ir jį gali skaudėti. Skausmas būna kitoks, patinimo dažniausiai nebūna jokio, ilgainiui gali formuotis žaizdos. Jei tai ūmi būklė, pasireiškia didžiulis skausmas ir žmogus į ligoninę kreipiasi dėl skausmo.
– Iš principo tai yra tos vietos infarktas, dėl to sudėtinga tą skausmą supainioti su kokiu nors patempimu ar sumušimu.
– Taip, sunku būna supainioti. Nebūna taip, kad kažką susitrenkiau ir įvyko trombozė. Tai labai reti dalykai, nebent įvyksta kaulo trauma ir kaulas prispaudžia arteriją.
– Vienas iš labiausiai gąsdinančių dalykų, tai mintis, kad jei įvyko trombozė, esi pasmerktas. Ar taip?
– Ne. Jei įvyko venos trombozė kojoje, tai bijome ne pačios trombozės, bet bijome, kad gabaliukas krešulio atitrūks ir nukeliaus į plaučius. Tada gali išsivystyti ūmus kvėpavimo nepakankamumas. Bet tikrai ne visiems ligoniams taip įvyksta ir tai nėra mirtina liga. Jei tai yra labai didelio krešulio nukeliavimas į plaučių arteriją, tada įvyksta staigi mirtis ir tokiu atveju nieko nepadarysi. Arterijų trombozė irgi nėra mirtina liga, bet gali baigtis amputacija, jei ji labai didelė ir kreipiamasi į medikus per vėlai. Bet jei kreipiamasi laiku, mirtinų ir baisių komplikacijų galima išvengti.
– Todėl, jei kažkas patino, tikrai nereikia panikuoti – geriau ramiai kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti išsamią informaciją. Galbūt, jei taip bijome trombo, prieš skiepus ar kitą procedūrą verta išgerti aspirino?
– Klausimas, kiek skiepai iš tiesų kalti dėl trombozės, nes mokslinių duomenų apie tai trūksta. Kiek teko domėtis, tai žmonės, kurie turi kraujo ligas, turėtų pasitarti su hematologais ir pakalbėti apie rizikas ir galimą prevenciją. Sergantiems širdies ligomis papildomos priemonės nerekomenduojamos ir neaiškus jų tikslingumas, kad jų reikėtų imtis. Tiesiog reikėtų vartoti vaistus, kurie visada vartojami. Jei po skiepo žmogus karščiuoja, reikėtų gerti daugiau skysčių ir kiek įmanoma daugiau judėti.
– Karščiavimas, skysčių praradimas ir nejudrumas yra tikriausiai labiausiai veninę trombozę skatinantys veiksniai. Bet yra ir kiti veiksniai. Pavyzdžiui, kontracepcija. Kaip tai susiję?
– Tikrai yra nemažai mokslinių duomenų pagrindžiančių šią baimę. Mažiausias skaičius, ką sako mokslas, tai kad kontracepcija mažiausiai 4 kartus padidina giliųjų venų trombozės riziką. Kai kurie autoriai teigia, kad net 40 kartų gali padidinti šią riziką. Paskaičiuota, kad hormoninių kontraceptikų vartojimas visiškai sveikoje jaunų moterų populiacijoje per metus gali sukelti 300–400 mirčių vien Jungtinėse Valstijose. Tai ta rizika yra, ji įrodyta ir moterys, besirenkančios šiuos vaistus, turėtų apsvarstyti savo sveikatą. Ypač tos, kurios turi padidintą kraujo ligų, trombozių riziką. Galbūt geriau imtis kitų kontracepcijos priemonių. Mažiausią riziką sukelti trombozes turi implantai.
– Kiti vaistai – priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo, ar jie irgi didina trombozės riziką?
– Kažkiek didina, bet iš praktikos negalėtume pasakyti, kad taip smarkiai. Tokie vaistai labiau didina kraujavimo į vidinius organus riziką.
– Jei kontracepcijos užtenka vieno karto, kad jie padidintų riziką, tai vaistus nuo skausmo reikia maišyti, daryti jų kokteilius ir vartoti ilgesnį laiką. Dėl to, jei galvojate malšinti skausmą šiais vaistais, galbūt geriau negerti kontracepcijos. Bet ne vien vaistai sukelia trombus. Kaip dėl gyvenimo būdo? Pavyzdžiui, nutukimo.
– Nutukimas tikrai didina trombozių riziką, nes kraujas užsistovi ir įvyksta visokios negerovės. Tai sėslus gyvenimo būdas, nutukimas riziką didina.
– Rūkymas irgi didina trombozių riziką?
– Kalbant apie rūkymą reikėtų kalbėti apie arterijų trombozę ir aterosklerozę, vadinamą plokštelių susidarymą arterijose. Rūkymas tikrai skatina aterosklerozę, susiaurėja kraujagyslės spindis ir ten linkę formuotis krešuliai. Jei žmogus išgėrė, negėrė pakankamai skysčių, kraujas „sutirštėjo“ ir toje vietoje, kur jau buvo liga, kraujagyslės susiaurėjimas, susiformuoja šviežias krešulys, kuris sutrikdo kraujotaką į organus.
– Ir pagaliau kraujo tirštumas. Mūsų piliečiai kraujo tirštumu daug ką vadina: tai gali būti arba padidėjęs cholesterolis, arba per didelis hemoglobinas. Tai jei kraujas „tirštas“, galima skiepytis, ar ne?
– Kontrindikacijų kaip ir nėra, jei yra didelis cholesterolis, reikia tiesiog gerti vaistus, mažinančius cholesterolį ir subalansuoti mitybą. Kitaip yra su kraujo ligomis, kai yra labai daug eritrocitų. Dėl to reikėtų pasitarti su savo hematologais, kurie jau dažniausiai būna skyrę kažkokį gydymą, ir pasiteirauti, ar jų gydymas kaip nors nesąveikaus su skiepais. Kadangi teko skaityti, kad kai kurie kraujo ligų vaistai gali sąveikauti su skiepais.
– Be to, hemoglobinas gali būti padidėjęs visiškai ne dėl ligos, o dėl fizinio aktyvumo stokos, mažesnio deguonies kiekio dėl rūkymo ir per mažo kiekio vandens. Ačiū už pokalbį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą