Darius Steponkus apie medikų atlyginimus ir ligoninių išgyvenimą: keli šimtai eurų gydytojo nebeskatina

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus sveikatos sistemoje mato paradoksą: ligoninėms keliami vis nauji reikalavimai, tačiau finansavimo jiems ne visada pakanka. Didelė dalis lėšų tenka darbo užmokesčiui, todėl ima strigti investicijos ir inovacijos. 

 

 

Tuo pat metu kai kurios įstaigos, siekdamos prisivilioti specialistų, jų atlyginimus iškelia iki sunkiai pakeliamo lygio.

D. Steponkaus vertinimu, tokia sistema ilgainiui neatlaiko, o ne pagal išgales gyvenančių ligoninių gali laukti „kortų namelio“ griūtis.

Šakinės sutarties metas baigėsi

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pažintį su Vakarų Lietuvos gydymo įstaigomis pradėjo nuo Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL). 

Nors jos vadovas Darius Steponkus patį vizitą vertina dešimtuku, apie sveikatos sistemos spragas jis kalba be užuolankų. „Šakinės sutarties tikslas – kad medikams ir gydymo įstaigoms būtų geriau – dabar jau niekam nebegeras.“

„Nemaža dalis ligoninių neatsakingai švaisto pinigus specialistams, kurie realios naudos neatneša: aukščiausio lygio specialistas, atvykęs į mažą įstaigą, nei save realizuoja, nei jai duoda naudos, bet kainuoja labai brangiai“, - sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus:

„Ministras, pradėjęs kadenciją, stengiasi susipažinti su sistema ir lankosi įstaigose – tai sveikintina. Smagu, kad Klaipėdoje jis pirmiausia atvyko pas mus, vėliau susitiko su Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybe, buvo Kretingoje.

Bet vizitas nebuvo vien pažintinis. Pusę laiko skyrėme pažinčiai, kitą pusę – konkrečiam pokalbiui, kaip ligoninė ir ministerija galėtų bendradarbiauti, kuo galime būti naudingi vieni kitiems.

Aptarėme nemažai planų ir projektų: vienus jau vykdome, kitus ketiname, tretiems reikia ministerijos pritarimo. Todėl vizitą vertinčiau dešimtuku iš dešimties.

Ministro komanda įsiklausė į mūsų planus ir įžvalgas, bendravome kaip lygiaverčiai partneriai. Mūsų įstaiga tikrai pajėgi daug ką pradėti, tačiau visada reikia steigėjo paramos.

Esame didelė daugiaprofilinė, tretinio lygio ligoninė, bet turime pozicijų, kuriose teikdami pagalbą patiriame didelius nuostolius, tačiau nutraukti jų negalime – tai tuberkuliozės gydymas, brangūs tyrimai, iš dalies ir psichiatrija. 

Negali dirbti darbo, kuris neša nuostolį, todėl esminis klausimas – kaip šias paslaugas teikti ir nebūti nuostolingiems.

Antra kryptis – slauga ir reabilitacija. Turime beveik visas grandis nuo diagnostikos iki reabilitacijos, bet silpnesnė vieta yra slauga, o visuomenė sensta: daug pacientų išgydome, tačiau į namus išleisti negalime. 

Gavome ministerijos pritarimą stiprinti slaugą ir plėtoti Palangos „Pušyno“ filialą.

Resursus skirstome taip, kad pacientai to nepajustų. Taip, šiandien turime neapmokėtų paslaugų, ir už nemažą sumą, bet jos patenka į ligonių kasos iš anksto paskelbtas prioritetines sritis ir bus apmokėtos.

Paslaugų nestabdome, pacientai pas mus saugūs ir gauna viską, ko reikia. Vienintelė bėda – medikų poreikis visada didesnis, nei leidžia galimybės".

Parengta pagal lsveikata.lt

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder