Ką daryti su kiaušiniais, kuriuose yra du tryniai. Pagrindiniai ženklai

Draugas ar priešas: ar cholesterolis tai blogybė ir ar reikia jo atsikratyti

VE.LT

2024-10-16 17:37

Vieną dieną iš savo gydytojo staiga sužinote, kad jūsų kraujyje yra padaugėję cholesterolio. Gerai, jeigu gydytojas rado laiko detaliai paaiškinti, ką tai reiškia. O jeigu ne, galvoje nuolat suksis mintis, kas gi jūsų dabar laukia...

ABC

Pirmiausiai, ką turime žinoti: cholesterolis - tai ne blogybė, ir atsikratyti jo nereikia.

Jis būtinas ląstelių tvirtumui ir elastingumui, be jo organizmas nepasigamintų tulžies rūgščių, lytinių hormonų, vitamino D ir kitų gyvybiškai svarbių medžiagų.

GYDYTOJAI perspėja: nenuvertinkite cholesterolio įtakos širdies ligoms.

Antra. Blogybe cholesterolis laikomas tada, kai sumažėja arba padidėja jo koncentracija kraujyje. Pasak medikų, tai nutinka, jeigu kepenys jo nepasigamina arba jūs negaunate jo su maistu, arba gaunate su maistu per daug.

Trečia. Mums svarbu, kad organizmas gamintų vadinamąjį "gerąjį" cholesterolį, nes šis nenusėda ant kraujagyslių sienelių. "Blogasis", kuris kaupiasi kraujagyslių sienelėse, į organizmą, pasak medikų, patenka su riebiu maistu (mėsa, kiaušiniais, pieno produktais etc.).

Ketvirta. Cholesterolio kiekį dabar galima išsitirti daugelyje vaistinių. Deja, šis tyrimas jums nepasakys, kurio gi cholesterolio (gerojo ar blogojo) prikaupėte per daug. Tikslesni rezultatai pateikiami tik kraujo laboratorijose.

Penkta. Mažinti "blogąjį" cholesterolį galima paprastomis priemonėmis - valgant liesesnį maistą, tirpdant riebalus fizinėmis treniruotėmis ir mažiau pykstant, arba gydytojo paskirtomis piliulėmis.

Kodėl padidėjo man?

Puikios būklės organizmas cholesterolio gali pasisavinti tiek, kiek jam reikia, o perteklių pašalinti. Deja, daugelio šiuolaikinių žmonių metabolizmas (organizmo gebėjimas maisto produktų medžiagas paversti energija, o ne riebalais) yra pažeistas.

Tarp priežasčių, kodėl taip nutinka, medikai pirmiausiai akcentuoja netinkamą dietą, taip pat genetinius polinkius bei stresą.

Jau ne kartą esame skaitę ir girdėję, kad "blogasis" cholesterolis grasina mums antsvoriu bei tokiomis ligomis, kurių pavadinimų čia neminėsime, kad nesukeltume nereikalingo streso, kuris prigamins jums nereikalingo cholesterolio...

Juo labiau kad mokslo pasaulyje iki šiol verda diskusijos, ar yra pagrindo apskritai taip demonizuoti cholesterolį.

Kai kurie mokslininkai abejoja, ar būtent jis organizme iš tikro sukelia tiek sveikatos problemų ir ar "blogasis" cholesterolis, gaunamas su "blogu" riebiu maistu, iš tiesų jau toks blogas...

Tiktai nesijaudinkite!

Vienas iš mokslininkų, kuris nepritaria požiūriui, jog dėl širdies ir kraujagyslių ligų kalčiausias yra cholesterolis, - tai Londone gyvenantis biochemikas, daugybės mokslinių knygų autorius Žoresas Medvedevas, jau ne vieną dešimtmetį tyrinėjantis gerontologijos sritį - žmogaus organizmo senėjimo priežastis, mechanizmą, reiškinius bei pačius pagyvenusius žmones.

Pasak šio mokslininko, pastaraisiais metais ir dešimtmečiais buvo atlikta tūkstančiai tyrimų siekiant išsiaiškinti galimą ryšį tarp cholesterolio maiste ir jo kiekio kraujyje, tačiau gauti rezultatai buvo labai prieštaringi. Vadinasi - tvirtų įrodymų nėra.

Ž. Medvedevas savo publikacijose pateikia pavyzdžių, kurie, anot jo, įrodo, jog aterosklerozė su visu kompleksu susijusių ligų yra ne tiek "cholesterolinė-mitybinė", kiek "socialinė-ekonominė-stresinė" liga.

Pvz., 2003 m. duomenimis, didžiausias Europoje sergamumas ateroskleroze buvo fiksuojamas Rumunijoje ir Moldovoje.

CHOLESTEROLIS - minkšta, vašką primenanti medžiaga, reikalinga ląstelių, hormonų ir kt. gyvybiškai būtinų medžiagų gamybai. Yra du cholesterolio šaltiniai: cholesterolis, kurį gamina kepenys, ir kurį gauname iš gyvūninės kilmės produktų (kiaušinių, mėsos, pieno).

Jeigu nesama genetinio polinkio sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, didelis cholesterolio kiekis kraujyje - ne priežastis nerimauti, sako Ž. Medvedevas.

Juo labiau kad jo lygis kraujyje gali varijuoti gana plačiai - priklausomai ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo lyties ir netgi etninių bei rasinių skirtumų. (Plačiau apie tai galite pasiskaityti žurnale "Mokslas ir gyvenimas", 2008 m., Nr.1,2.)

Taip turi būti?

Kitas biochemikas, sertifikuotas mitybos konsultantas, gyvenantis JAV, Konstantinas Monastyrskis, parašęs nemažai populiarių knygų (pvz., "Funkcinis maitinimasis", "Angliavandenių apykaitos sutrikimai" ir kt.), tikina, jog statistika ir medikų informacija apie padidėjusio cholesterolio kiekio įtaką sveikatai yra tendencinga, tyčia iškraipoma farmacininkų naudai.

Knygų apie mitybą autorius, kuris yra ir Amerikos mitybos konsultantų asociacijos narys, tikina, jog organizmas pats žino, kokio cholesterolio lygio jums reikia.

"Kuo esate vyresnis, tuo didesnis cholesterolio lygis jums reikalingas", - rašo K. Monastyrskis ir priduria, jog 2001 m. populiarus anglų medicinos žurnalas "The Lancet" rašė: "Mūsų duomenys patvirtina anksčiau gautas žinias apie didesnį mirtingumą tarp pagyvenusių žmonių, kurių cholesterolio lygis žemas."

(Šio autoriaus straipsnių galite paskaityti tinklalapyje www.GutSense.org.)

Vaistaligė

Ne cholesterolis kaltas, o nejudrus gyvenimo būdas, persivalgymas, įtampa, rūkymas ir kiti žalingi įpročiai, pridūrė pokalbininkas.

Nesveikas gyvenimas sukelia ir širdies bei kraujagyslių, ir kitas ligas - plaučių, sąnarių, virškinimo organų.

Ne piliulės, o kūrybingas sveikas gyvenimas gali nuo jų apsaugoti.

Cholesterolio kiekis kraujyje gali padidėti ir staiga pradėjus sveikai gyventi.

Ryžtingai keičiant mitybą, ėmus sportuoti, organizmas gauna netikėtą smūgį ir energingai valosi; kraujas kaip kempinė sutraukia lipidų, kurių pagrindinis yra cholesterolis, todėl tyrimai rodo didesnį jo kiekį.

Vėliau jis normalizuojasi.

Kardiologai perspėja

Kardiologai, kurie vadovaujasi Europos kardiologų draugijos kardiovaskulinių ligų prevencijos rekomendacijomis ir jose nurodytais lipidų normatyvais, mus perspėja: nenuvertinkite cholesterolio įtakos širdies ligoms.

"Gerojo" cholesterolio sumažėjimas ir "blogojo" padaugėjimas žmogaus kraujyje didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

]"Blogasis" cholesterolis, jeigu jo koncentracija padidėja cirkuliuojančiame kraujyje, lėtai kaupiasi ant vidinės arterijų sienelės ir kartu su kitomis struktūromis suformuoja plokšteles, mažinančias arterijų elastingumą. Taip vystosi aterosklerozė.

Aterosklerozė pažeidžia kraujagysles, krauju aprūpinančias širdį, smegenis, inkstus, apatines galūnes ir plonąsias žarnas.

Anot medikų, dėl to gresia miokardo infarktas ir smegenų insultas.

Pasak Lietuvos širdies asociacijos tinklalapyje skelbiamos informacijos, maiste esančio cholesterolio ir aterosklerozės ryšį eksperimento būdu 20 a. įrodė rusų mokslininkas N. Aničkovas.

Jis kiaušinių tryniais maitino triušius ir gyvūnėlių kraujagyslėse aptiko pakitimų, analogiškų žmogaus aterosklerozei.

Vėliau per 1957 m. pradėtą 25 metų trukmės studiją buvę nustatyta, jog tose šalyse, kurių gyventojų kraujyje cholesterolio daugiau, sergamumas koronarine širdies liga ir mirštamumas nuo jos didesnis.

Gydant pacientus cholesterolį mažinančiais vaistais, ženkliai sumažėjo širdies infarkto dažnis, mirties rizika.

Ką gi valgyti?

Kanados Toronto universiteto profesorius, mitybos specialistas Deividas Dženkinsas (David J. A. Jenkins), pabandė nustatyti, ar gali tam tikrų maisto produktų savybės pakeisti vaistinių preparatų savybes.

Remdamasis savo tyrimų duomenimis, jis sudarė vadinamąjį "Dietos portfolio" (angl. "Portfolio Eating Plan"), kurio esmė - valgyti daugiau produktų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, ir atsisakyti tų, kurie didina.

Specialistas teigia, jog pacientai, kurie laikėsi šios dietos keletą mėnesių, cholesterolio lygį sumažino 16-35 proc., o tai esą reiškia, jog mirties nuo širdies bei kraujagyslių ligų riziką sumažino 9 proc.

Gyvulinės kilmės produktai, kaip žinome, yra laikomi "blogojo" cholesterolio šaltiniu. Kita vertus, jie organizmui tiekia svarbių maistinių medžiagų, kurioms kol kas (laimei ar nelaimei) pakaitalo nėra sukurta.

Prof. D. Dženkinsas siūlo vartoti pagrindinius gyvulinės kilmės produktus - mėsą, kiaušinius etc. - ne dažniau kaip vieną kartą per dieną.

Jeigu jums nustatytas per didelis cholesterolio kiekis kraujyje arba turite genetinį polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (kas nors iš artimųjų patyrė insultą arba infarktą), verčiau nevalgykite mėsos dažniau nei dukart per savaitę. Kitomis dienomis rinkitės žuvį arba jūros gėrybes.

Jeigu esate prisiekęs omleto mėgėjas, jus gali paguosti tai, kad cholesterolio turi tik tryniai, tad kiaušinienę galite kepti iš baltymų.

Pieno produktų (jogurto, varškės, pieno) vartokite ne dažniau kaip kartą per dieną. Jeigu esate "rizikos grupėje" - šie produktai turi būti liesi.

Patarimų - daug, jie prieštaringi, tad atsirinkti, kurie geriausiai tinka jums, ir nuspręsti, ką daryti su savo "cholesteroliu", galiausiai teks patiems. Mūsų sveikata - mūsų atsakomybė.