Visgi opozicija ir ekspertai įspėja, kad vargu ar pokyčiams psichikos sveikatos centrai suspės pasiruošti iki kitų metų rugsėjo. „Jie atsirems į žmogiškuosius resursus. Ar tikrai sugebės pasiekti, kad kiekviename iš tų 27 taškų bus sukomplektuotos visos komandos su vaikų ir paauglių gydytojais psichiatrais, su psichologais, kai šiandien Panevėžys yra kritinis regionas, Alytus ir Marijampolė – taip pat“, – dvejonių neslėpė Vilniaus Santaros klinikų vaikų ir paauglių gydytojas psichiatras bei praėjusios kadencijos Seimo narys Linas Slušnys.
Planas gražus tik popieriuje?
Vyriausybės nutarime numatyta, kad nuo 2027 metų rugsėjo 1 dienos įvairiose šalies savivaldybėse – iš viso 27-iuose vaikams ir paaugliams skirtuose psichikos sveikatos centruose – turi veikti sustiprintos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos komandos, o suaugusių psichikos sveikatos centruose, kurių yra apie 120, atsirastų ir atvejo vadybininko etatai. Projektui įgyvendinti kasmet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) numatoma biudžeto skirti po 11 mln. eurų.
Aiškinamajame projekto rašte pabrėžiama, kad „Siekiama užtikrinti psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems vaikams ir paaugliams daugiau PSDF lėšomis apmokamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų (įskaitant priklausomybės ligų gydymo), šias paslaugas priartinant prie jų gyvenamosios vietos.“. Taip pat akcentuojama, kad „įgyvendinus pokyčius, vaikams ir paaugliams bus teikiama kur kas daugiau psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, mažės eilės pas specialistus, paslaugos bus kompleksinės ir tolygiau prieinamos visuose regionuose. Taip pat bus lengviau išlaikyti psichikos sveikatos priežiūros specialistus viešajame sektoriuje.“
Pagal patvirtintą modelį, kiekviename iš 27 psichikos sveikatos centrų turėtų dirbti vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos (klinikinis) psichologas bei dar bent vienas komandos narys – psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas, meno terapeutas arba atvejo vadybininkas. Tačiau specialistai ir politikai kelia klausimą, ar Sveikatos apsaugos ministerija, kuri rengė dokumentą, bei jį patvirtinusi Vyriausybė pajėgios tai realiai įgyvendinti.
Seimo narė Jurgita Sejonienė „Lietuvos sveikatai“ tikino, kad iki praėjusio trečiadienio apie šį projektą nė nebuvo girdėjusi. Tiesa, ankstesnių kadencijų Seime būta kalbų ir svarstymų darbo grupėse, kaip pagerinti vaikams ir paaugliams psichikos paslaugų prieinamumą, tačiau konkrečių sprendimų nepriimta. Šis projektas, kurį patvirtino Vyriausybė, anot J.Sejonienės, būtų puikus ir sveikintinas žingsnis, tačiau kažin ar tokie užmojai realūs.
„Iš kur paimsime psichologų, mokančių dirbti su vaikais? Iš kur paimsime vaikų ir paauglių psichiatrų? Atvejo vadybininkas gal yra mažiausia problema, bet iš kur paimsime sveikatos priežiūros specialistų? Lietuvoje yra daug atvejų, kai specialistas atvažiuoja į įstaigą, valandą per savaitę ten pabūna, nuvažiuoja į kitą įstaigą. Įstaigos taip užsideda pliusiuką, kad specialistą įdarbino, bet ar iš tiesų jos turi komandą? Ar nuo to pagerės psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas vaikams, paaugliams? Ne. Tu gali įsirašyti tai į programą, bet programa turi būti realiai įgyvendinama“, – pabrėžė Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Anot parlamentarės, šiandien Lietuvoje jau susiduriama su situacija, kai psichikos sveikatos priežiūros paslaugos vaikams ir paaugliams sunkiai užtikrinamos. Pasak jos, galima kalbėti apie paslaugų plėtrą, siekti didinti jų prieinamumą, tačiau būtina turėti omenyje realią situaciją, o šiandien ji tokia – ne tik regionuose, bet ir didmiesčiuose psichikos sveikatos priežiūros specialistų trūksta.
Kartu ji atkreipė dėmesį ir į psichologų kvalifikacijos klausimą: „Apskritai su psichologų veiklos reglamentavimu turime didelių problemų, nes nežinom, kokie žmonės, kokios kvalifikacijos pas mus dirba psichologais. Šiandien žmogus neturi kam pasiskųsti, jeigu jam suteikta nekvalifikuota, nekompetentinga paslauga. Tad jeigu šiandien norime teikti tokias paslaugas, būtina ne tik atsižvelgti į specialistų trūkumą, bet ir šitą klausimą spręsti.“
Politikės vertinimu, esminis klausimas yra ne tik komandos suformavimas, bet ir finansavimo paskirtis. Mat prie numatytų kasmet skirti 11 milijonų eilutės daugiau detalių nepateikiama: kam konkrečiai lėšos reikalingos, ar yra atlikti skaičiavimai, pagrindžiantys šį poreikį.
„Jie planuoja kasmet investuoti 11 milijonų? Būtų galima svarstyti: gal į rezidentūrą, į vaikų ir paauglių psichiatrų arba klinikinių psichologų ruošimą. Nežinau... Turėtų būti aiškiai numatyta, kam lėšos bus skiriamos. O tiesiog duoti pinigus psichikos sveikatos centrui ir taip užsidėti pliusiuką, kad šis teoriškai komandą turėtų – tai būtų blogas dalykas“, – komentavo J.Sejonienė.
Pirminis lygis feilina
Vaikų ir paauglių psichiatras L.Slušnys situaciją vertino dar kritiškiau, savo pastabas iliustruodamas asmenine patirtimi ir praktikoje realiai esančiais pavyzdžiais. Pasak jo, jau dabar matyti, kad dauguma pirminiam lygiui priskiriamų psichikos sveikatos centrų nesusitvarko su tenkančiu krūviu, nes neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių. Etatus popieriuje turi, bet realiai kasdien dirbančių gydytojų psichiatrų ar psichologų – ne. Dėl to, nori nenori, visas krūvis nugula trečiojo lygio ligoninėms.
„Pirminis lygis susifeilino. Susifeilino ta prasme, kad vis tiek visi kritiniai atvejai važiuoja į stacionarus, kur brangiausias gydymas, ir stacionaruose jau vietų nebėra. Dirbu skubios pagalbos skyriuje ir matau Lietuvėlę labai gerai. Šiandien, pavyzdžiui, jau ketvirtas vaikas su suicidinėmis mintimis. Ir čia ne išskirtinė diena. Paklausi, kodėl jis nebuvo priimtas pirminiame lygyje, atsakymas paprastas – ten registracija po mėnesio ar dviejų. Bet vaikui su tokia rizika du mėnesiai yra amžinybė“, – pavyzdžiais situaciją iliustravo vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.
Pasak gydytojo, kalbant apie vaikų psichikos sveikatą, laikas yra kritinis veiksnys, o tai šiandien retas pirminio lygio psichikos sveikatos centras gali užtikrinti. „Jeigu vaikas turi savižalos ar suicidinių minčių, jis turi būti stebimas nuosekliai. Reikia su juo susitikti kas dvi savaites, kartais – ir dažniau. Reikia matyti pokytį. Tu turi stebėti vaiką, turėti su juo ryšį, o ne prabėgomis parašyti, kad būklė stabili. Bet pirminiai centrai neturi kada suvaldyti situacijos, nes ten dažniausiai nėra komandos – nėra kam perduoti, nes esi vienas kaip pirštas – aš tai puikiai žinau“, – aiškino L.Slušnys.
Pasak gydytojo psichiatro, taip yra todėl, kad dažname centre tokio specialisto etatas daugiau yra formalumas nei reali pagalba pacientui. Mat itin dažnas modelis, kad vienas gydytojas važinėja po kelis Lietuvos miestus, juose dirba ne visu etatu, o ketvirtadaliu etato. „Tu ateini, randi 20 vaikų, krūvą medicininių kortelių ir tu tiesiog suštampuoji“, – tikino Santaros klinikų gydytojas psichiatras ir pridūrė, kad pirminiame psichikos sveikatos centre vien psichiatro buvimas problemos nesprendžia. Šalia turi būti komanda – bent du psichologai, socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas.
Situacija kritinė
Apibendrindamas šiandieninę situaciją L.Slušnys pabrėžė žmogiškųjų išteklių trūkumą, ir tokio dydžio problema per metus, net ir labai norint, vargu ar išsprendžiama. Iš pirmo žvilgsnio, žiūrint į Sveikatos apsaugos ministerijos Vyriausybei pateiktus duomenis, atrodo, kad situacija puikiai valdoma: iš 27 vaikų ir paauglių psichikos sveikatos centrų visiškai sukomplektuotas medikų komandas turi 21 centras.
Tačiau L.Slušnio tikinimu, tai toli gražu nuo tiesos: „Aš tiksliai galiu pasakyti, kad Panevėžys šiuo atveju yra kritinis regionas, Alytus yra kritinis regionas, man regis, ir Marijampolė. Utena pro truputį ir visai neblogai tvarkosi vaikų psichiatrijos paslaugų srityje, bet ir į ten specialistai tik atvažiuoja, tačiau tai reiškia, kad pagalba nepasiekiama kasdien, o regionas gana platus. Jei paimtume Ignalinos regioną – tai čia problemą turime labai rimtą, nes kai ten reikia psichiatro paslaugos, jos tenka visiems gerai paieškoti. Tai mes kalbam apie ilgalaikę sisteminę problemą, o vaikų ir paauglių psichiatro parengimas trunka apie dešimt metų – šešeri metai medicinos studijų ir ketveri rezidentūros. Tie žmogiškieji ištekliai taip lengvai neatsiras.“
Kritiškai jis vertino ir projektui skirtą finansavimą. Nors, jo tikinimu, 11 milijonų eurų kasmet skamba padoriai, visgi vargu ar tiek pakaks. Kiek pamena pats gydytojas, dar praėjusią kadenciją buvo kalbėta ne apie 27 pirminio lygio, o 8 antrinio lygio centrus, išdėstant juos per visą Lietuvą taip, kad lengva būtų pasiekti kiekvienos savivaldybės gyventojui. Ir tuomet kalbėta apie kelias dešimtis milijonų siekiančias sumas.
Vyriausybės nutarime teigiama, kad „numatytos priemonės sudarys sąlygas mažinti paslaugų laukimo eiles ir gerinti paslaugų prieinamumą regionuose“. Tačiau praktikoje, pasak pašnekovų, kol nėra pakankamo specialistų skaičiaus, sudėtingesni atvejai ir toliau teks tretinio lygio įstaigoms, pirminiai, realiai į juos nepritraukiant reikalingų psichikos sveikatos srities specialistų, ir toliau veiks tik formaliai, tik jau su 11 milijonų eurų injekcijomis.
Komentaras
Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Dženita Sabašinskienė:
- Su Vyriausybės nutarimu dar nesu susipažinusi, todėl sunku būtų komentuoti, tačiau turiu pasakyti, kad suformuotą komandą vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūrai centre turime. Turime dvi vaikų gydytojas psichiatres, kurios atvažiuoja iš Kauno keturias dienas per savaitę, jos dirba 0,6 etato krūviu. Tas poreikis, aišku, yra didelis, pacientų eilės yra, palaukti reikia, bet pagal prisirašiusių vaikų skaičių mes užtikriname paslaugą. Taip pat turime psichikos slaugytojus, atvejo vadybininkus, socialinius darbuotojus.
Visgi, kadangi pacientų srautas labai didelis, matome, jog gydytojos nesuspėja priimti besikreipiančiųjų – pas mus yra prisirašę 6,8 tūkst. vaikų ir paauglių. Svarstėme klausimą dėl etatų didinimo, bet mums tada neužtektų gaunamo finansavimo iš Valstybinės ligonių kasos, būtų sunku gydytoją išlaikyti. Jeigu didėtų finansavimas – taip, būtų galima pasamdyti dar vieną vaikų gydytoją psichiatrą, kuris galėtų dirbti 0,5 etato krūviu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą