Gydytoja dermatovenerologė - apie gamtos siunčiamus ženklus, nepageidaujamą odos ir saulės sąveiką

Kaip pasiruošti atostogoms?

Įsibėgėjanti vasara pažeria savų staigmenų. Ne visos jos būna malonios, tad kai kuriems žmonėms tenka praverti odos gydytojų kabineto duris. Dermatovenerologė A. Kajutytė išskyrė keletą pacientų grupių, kuriems vasarą prireikia gydytojų pagalbos.

Vieną iš šių grupių sudaro nukentėjusieji nuo pirmųjų saulės spindulių. Dažnai pasitaiko, kad atvažiavusieji pailsėti prie jūros kasdien stengiasi gauti maksimalią spindulių dozę, pamiršdami, jog pirmoji saulė gali gana stipriai nudeginti odą - kartais net iki pūslių. Tokiems pacientams dėl II laipsnio nudegimo oda ne tik stipriai parausta, bet ir išberiama pūslėmis. Šiuos požymius kelias dienas lydi skausmas, patinimas, o dėl kylančio diskomforto žmogus nebegali degintis.

Planuojantiesiems atostogas prie jūros gydytoja patarė ruoštis iš anksto: odą prie saulės vonių pratinti palengva, po keletą valandų kasdien, tada poilsio nesujauks nemalonūs pojūčiai, o įdegis bus saugus ir gražus.

Apie ką įspėja gamta?

Kitą pacientų grupę sudaro sodininkai ir daržininkai. Tiek jiems, tiek poilsiaujantiesiems prie jūros A. Kajutytė pataria saulėje būti po 15 valandos, kai saulės spinduliai būna mažiau aktyvūs ir oda labiau apsaugoma nuo žalingo aplinkos poveikio.

„Kai norima viską padaryti čia ir dabar, saugaus buvimo saulėje rekomendacijos pamirštamos, - sutinka gydytoja. - Tad dirbantys sode ar darže bei kontaktuojantys su įvairiais augalais turi prisiminti, kad šviečiant saulei kai kurie augalai gali būti žalingi. Pavyzdžiui, pomidorai, pastarnokai ar kitos daržovės, turinčios lapus su mažyčiais pūkeliais, juos liečiant išskiria mikrolašelius. Šviečiant saulei tarp jų ir odos kyla cheminė reakcija, tad oda nudeginama.“

Vyresni žmonės prisimena, jog nudeginti odą gali ir darželio gėlė - rūta. Po tokio kontakto su augalais ilgam, net iki pusės metų, gali likti pigmentinės dėmės.

„Jei matote augalą su spygliukais - tai gamtos įspėjimas, kad jo geriau neliesti arba tai daryti ne plikomis rankomis. Šiuose spygliukuose būna skysčio, kuris gali nudeginti odą ir taip sukelti dermatitą - ilgai gydomą odos ligą“, - įspėjo Odos ir veneros ligų centro vedėja.

Reikėtų nepamiršti, kad tokius augalus saugu liesti apsiniaukusią dieną. Nepavykus išvengti kontakto su augalais, gydytoja ant nudilgintos vietos patarė dėti šaltus kompresus arba vėsinti vandeniu keletą kartų per dieną - tai padeda išvengti pūslių.

„Kai jau atsiranda pūslės, geriau kreiptis į gydytoją. Pūslės - tai atviri vartai infekcijai, kai gali kilti įvairių komplikacijų“, - paaiškino A. Kajutytė. Ji patarė pažeistos vietos netepti riebalais, nenaudoti kitų liaudiškų priemonių - saviveikla gali pridaryti daugiau bėdų.

Pavojingos augalo vilionės

Gydytoja atkreipė gamtos mėgėjų, mėgstančių liesti įvairius augalus, dėmesį bei priminė apie žalingą Sosnovskio barščių poveikį.

„Mūsų gamta viską taip surėdė, kad šį invazinį augalą, kartais net didesnį už žmogų, galima pamatyti iš tolo. Vietos, kur jų auga daugiau, primena fantastinį filmą ar pasaką. Bet šių įspūdingų žiedynų didelių augalų negalima liesti, ypač šviečiant saulei. Kontaktas su jais gali baigtis stipriais odos nudegimais, giliomis žaizdomis ir gresiančiomis komplikacijomis“, - įspėjo dermatovenerologė.

Pasak A. Kajutytės, nors pajūryje Sosnovskio barščių auga mažiau, tačiau važiuojant sostinės link galima matyti ištisus laukus ar net kaimus, apimtus šio invazinio augalo. Gydytoja prisiminė pacientę, kuri su maudymosi kostiumėliu vaikščiojo tarp šių augalų ir vėliau kreipėsi dėl viso kūno stipraus nudegimo.

„Geriau prie šių augalų net nesiartinti. Jais pasigrožėti galima ir iš tolo“, - rekomendavo specialistė.

Pjovėjams - specifinis bėrimas

Kai kurie gyventojai žolės pjovimą bando suderinti su saulės voniomis ir išsinuogina kaip paplūdimyje. Dermatovenerologė atkreipė dėmesį, kad pjaunant žolę smulkios jos dalelės skraido aplinkui ir gali sudirginti odą.

„Šviečiant saulei pakanka net mikrodalelės, kad kiltų cheminė reakcija. Kartais vos žvilgtelėjusi į paciento odą galiu pasakyti, kad jis pjovė žolę - specifinis odos bėrimas primena brūkšnelius bei taškelius. Po šio kontakto hiperpigmentacija - rudos dėmės - gali išlikti net iki kitos vasaros. Tad šviečiant saulei geriau nepjauti žolės, o susiruošus tai daryti būtina kūną dengianti apranga“, - patarė gydytoja.

Kosmetika, žvynelinė ir saulė

A. Kajutytė išskyrė dar vieną rizikingą derinį dėl neigiamo poveikio odai - tai kosmetika ir saulė. Einant į paplūdimį gydytoja patarė vengti dekoratyvinės kosmetikos ir naudoti tik apsauginį kremą, o kvėpintis jau po saulės vonių. Kvepalais pavilgytose vietose dėl reakcijos su saule ilgam gali atsirasti pigmentinės dėmės.

Daugeliui saugotis saulės spindulių patariama nuo 11 iki 15 val., tačiau tam tikrai grupei žmonių, atvirkščiai, gydytoja rekomenduoja mėgautis saulės voniomis būtent šiuo laiku. Sergantiesiems žvyneline saulė sušvelnina ligos simptomus. Tiesa, tokie žmonės dėl išbertos ir aiškiai matomomis didelėmis dėmėmis nusėtos odos dažniausiai vengia aplinkinių dėmesio, tad deginasi nuošaliau nuo kitų.

„Sergančiųjų žvyneline nereikia bijoti. Liga nėra užkrečiama. Šiems žmonėms saulė ypač naudinga. Mes degindamiesi poilsiaujame, o jie tokiu metu gydosi“, - paaiškino gydytoja, prašydama didesnio visuomenės supratingumo bei pakantumo.

A. Kajutytė pastebi, kad sergančiųjų žvyneline nuolat daugėja: nebūna nė dienos, kad pacientas nesikreiptų būtent dėl šios ligos. Žvynelinė, arba dar kitaip vadinama psoriazė, yra lėtinė autoimuninė uždegiminė odos liga, kurios atsiradimą lemia genetika ir įvairūs aplinkos veiksniai. Susirgus žvyneline, liga lieka visam gyvenimui.

Prie vandens - dviguba dozė

Įsibėgėjant vasarai, dermatovenerologė priminė, kad būti saulėje nuo 11 iki 15 valandos nėra saugu. Dėl didesnio saulės aktyvumo galimi stipresni odos nudegimai, ypač šviesiaodžiams, raudonodžiams, šviesiaplaukiams ir gaunantiesiems pirmuosius saulės spindulius. Naudoti apsauginius kremus būtina ir debesuotą dieną. „Nors pačių spindulių nematome, bet jie pasiekia žemę ir galime nudegti taip pat stipriai, kaip ir saulėtą dieną“, - pridūrė gydytoja.

Kokia apsauga nuo saulės faktoriaus (SPF) yra tinkamiausia? Pasak A. Kajutytės, kremą su 50 SPF rekomenduojama tepti ant odos darinių, pigmentuotų kūno vietų. Įprastai apsisaugoti nuo saulės pakanka ir kremo su 20 SPF.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad įbridę į vandenį iki kelių arba vaikščiodami pakrante saulės spindulių gauname ne tik iš viršaus, bet ir apačios, šiems atsispindint nuo vandens. Atviros kūno vietos gauna dvigubą spindulių dozę ir nudegti galima labai greitai ir stipriai, tad apsauginiu kremu rekomenduoja išsitepti kas valandą. Be to, nors maudantis apsauginis kremas nuo saulės nenusiplauna, bet jo apsauga išnyksta.

„Poilsiaujant, pramogaujant ar dirbant svarbu nepamiršti saiko ir saugumo“, - linkėdama gražios vasaros sakė Odos ir veneros ligų centro vedėja gydytoja dermatovenerologė A. Kajutytė.

Planuojantiesiems atostogas prie jūros gydytoja patarė ruoštis iš anksto: odą prie saulės vonių pratinti palengva, po keletą valandų kasdien.