Įspėja nepražiopsoti kritinio laikotarpio: vaikų ateitis gali būti nepalyginimai geresnė

Fizinio ugdymo mokytoja ekspertė Audronė Vizbarienė pabrėžia, kad ikimokyklinis amžius yra kritinis laikotarpis, kai lengviausiai formuojasi įpročiai ir įgūdžiai: „Gerą pradžią – pusę darbo galima užtikrinti jau darželyje, jei turėsime aktyvius, motyvuotus ir kvalifikuotus fizinio ugdymo mokytojus”.

Spalio mėnesio viduryje Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija (RIUKKPA) paminėjo 10 metų veiklos sukaktį, organizavusi konferenciją „Motyvuotas ugdytojas – aktyvus ugdytinis“. 

Renginys sutelkė pedagogus, kurie siekia spręsti vis labiau ryškėjančią vaikų fizinio pasyvumo problemą. 

Konferencijoje akcentuota, kad motyvuoti pedagogai, taikydami žaidimus, kaip pagrindinį ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo metodą, gali įkvėpti vaikus judėti, taip prisidedant prie jų emocinės ir socialinės gerovės.

Ikimokyklinis amžius – esminis laikotarpis

Didėjanti vaikų fizinio pasyvumo problema tampa vis aktualesnė, tačiau dažnai dėmesys į ją atkreipiamas tik vyresnėse klasėse. 

„Jei fizinio aktyvumo problema bus sprendžiama tik tada, kai vaikas pradės mokytis vidurinėje mokykloje, apčiuopiamų rezultatų pasiekti bus labai sudėtinga, – įžvalgomis dalijasi RIUKKPA prezidentė, Lietuvos sporto universiteto doktorantė, fizinio ugdymo mokytoja ekspertė Audronė Vizbarienė – Jei vaikai nuo mažens neugdomi būti fiziškai aktyviais ir raštingais, pastebima, kad augant jie praranda norą judėti ir kyla sveikatos bei kitų su tuo susijusių problemų. 

Būtent ikimokyklinis amžius yra esminis etapas, kai formuojasi pagrindiniai fizinio aktyvumo įgūdžiai ir įpročiai. 

Šiame amžiuje vaikai yra itin imlūs, o mokytojų vaidmuo tampa kritiškai svarbus – jie turi gebėti organizuoti veiklas, kurios skatintų vaiko fizinį vystymąsi ir fizinio raštingumo ugdymą.”

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose numatoma, kad vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs bent 180 minučių per dieną, iš kurių 60 minučių turėtų būti vidutinio ar aukšto intensyvumo fizinis aktyvumas. 

Tyrimai rodo, kad vaikams pasiekti šį intensyvumo lygį geriausiai padeda mokytojų organizuota veikla. 

Todėl minėta asociacija jau 10 metų vienija Lietuvos pedagogus, besirūpinančius vaikų fiziniu ugdymu darželiuose, ir siekia jų kvalifikacijos kėlimo.

Motyvuotas pedagogas – motyvuotas ugdytinis

Spalio viduryje Kaune vykusi dešimtoji konferencija, specialiai skirta pedagogams, vykdantiems vaikų fizinį ugdymą, skleidė žinutę, kad tik motyvuotas pedagogas gali ugdyti motyvuotus vaikus.

Konferencijoje daug kalbėta apie pedagogo vaidmenį sprendžiant vaikų fizinio pasyvumo problemą.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kai ekranai ir sėslus gyvenimo būdas tampa vis dažnesni, svarbu ne tik skatinti vaikus judėti, bet ir padėti jiems formuoti sveiką santykį su savo kūnu bei emocijomis.

Konferencijos metu psichologė Eglė Ramanauskaitė skaitė pranešimą apie vaiko elgesį ir poreikius fizinių žaidimų metu. 

Ji pabrėžė, kad fiziniai žaidimai ne tik skatina judėjimą, bet ir padeda vaikams atpažinti bei atliepti jų emocinius ir socialinius poreikius. 

„Žaidimai – tai ne tik pramoga, bet ir puiki erdvė suprasti vidinius poreikius. Stebėdami vaikus žaidžiant, galime geriau atliepti jų emocijas ir padėti ugdyti savikontrolę bei savivertę,“ – sakė E. Ramanauskaitė.

Psichologas Liudas Švipas savo pranešime „Laimė. Kaip jaustis geriau?“ aptarė laimės jausmo svarbą vaikų ir suaugusiųjų kasdieniame gyvenime. 

Jis pabrėžė, kad laimės pojūtis priklauso ne tik nuo išorinių veiksnių, bet ir nuo vidinio emocinio pasaulio supratimo. „Laimė nėra tikslas, kurį galime pasiekti, tai yra procesas, kurį turime nuolat ugdyti,“ – teigė L. Švipas.

Konferenciją organizavusios asociacijos prezidentė A. Vizbarienė pabrėžia, kad vienas iš asociacijos tikslų yra motyvuoti pedagogus, kad jie galėtų įkvėpti vaikus judėti. 

„Motyvuotas mokytojas geba jaustis laimingu savo kasdieninėse veiklose, taip dovanodamas laimę savo ugdytiniams. 

Tinkama pedagogo reakcija į vaikų emocijas bei veiksmus fizinėse veiklose, padeda vaikams pajausti judėjimo džiaugsmą, didina jų savivertę ir pasitikėjimą savimi. – sako ji. – Tokiu būdu ugdomas fiziškai raštingas vaikas, galintis sėkmingai dalyvauti aktyviose veiklose ir pasiekti sveikatą stiprinantį fizinio aktyvumo lygį.”

RIUKKPA yra vienintelė organizacija Lietuvoje, vienijanti fizinio ugdymo mokytojus, dirbančius ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Per dešimtmetį asociacija nuosekliai kelia pedagogų kvalifikaciją, skatina bendradarbiavimą ir dalijimąsi gerosiomis praktikomis. Asociacija taip pat rengia konferencijas ir inicijuoja projektus, pritraukiančius darželius iš visos šalies, taip plėtodama fizinio ugdymo galimybes ir gerindama vaikų fizinį raštingumą. Asociacija kartu su partneriais įgyvendino projektus, tokius kaip „Lietuvos mažųjų žaidynės“, ir organizavo iniciatyvas, padėjusias tūkstančiams vaikų atrasti judėjimo džiaugsmą.