Jūra Smilgaitė. Kada Lietuva ras lėšų sumokėti už savo žmonių gyvybes?

Remiantis tarptautiniu W.A.I.T. 2022 tyrimu, iš 168 vaistų, kurie Europos vaistų agentūroje (EVA) 2018-2021 m. registruoti kaip inovatyvūs, Lietuvoje kompensuojamas vos 21. Palyginimui, Vokietijoje pacientams prieinami net 147 preparatai, o Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis – 76.

Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia tik Serbiją, Bosniją, Makedoniją, Maltą, Turkiją ir Albaniją. Tai – ne tos šalys, su kuriomis esame įpratę lygintis, bet naujų vaistų prieinamumo realybė yra būtent tokia.

Jei valstybėms rūpi, lėšų atranda

Keliant klausimus apie inovatyvių vaistų (ne)prieinamumą Lietuvoje, iki šiol pirštais dažniausiai baksnota į nepakankamą finansavimą. Girdėdavome, kad inovatyvūs vaistai brangūs dėl savo kūrimo technologijų, o Lietuvos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas nėra toks didelis, kad galėtume kompensuoti daugiau inovatyvių preparatų.

Tačiau metai iš metų PSDF biudžetas auga. Dar svarbiau – žvelgiant į tai, kiek sveikatos apsaugos sektoriuje lėšų skiriama vienam žmogui, matome, kad Lietuvos padėtis tikrai nėra tokia bloga. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, pagal šį rodiklį 2022 m. lenkėme ne tik Latviją ir Estiją, bet ir Lenkiją. Todėl negalime teigti, kad pagrindinė naujų vaistų neprieinamumo Lietuvoje priežastis yra lėšų trūkumas. Jei valstybėms rūpi, jos randa lėšų inovatyviems preparatams.

Deja, matant, kokią vietą užimame pagal inovatyvių vaistų prieinamumą, peršasi išvada, kad pažangiausias ir pacientams tinkamiausias gydymas Lietuvoje vis dar nėra prioritetas. Net jei jis gelbsti gyvybes.

Naujas biudžetas – naujos viltys

Šių metų spalio pradžioje pasirodė 2024 m. PSDF biudžeto projektas. Jame – beveik 3,5 mlrd. Eur, o tai yra 13 proc. daugiau nei šių metų biudžete.

Atsakingų institucijų atstovai komentuoja, kad kitų metų biudžetas – puikiai subalansuotas ir augimas pasiektas visose eilutėse. O kokią situaciją matome žvelgdami į vaistams planuojamą finansavimą?

Vaistams ir medicinos priemonėms kitais metais PSDF biudžete numatyta skirti 634 mln. Eur. Palyginimui, 2023 m. tam planuota išleisti 10,8 proc. mažiau. Nors numatytos lėšos auga, visgi, kyla pagrįstų abejonių, ar toks didėjimas pagerins inovatyvių vaistų prieinamumą.

Reikalingas tikslingas planavimas

Pagrindinė priežastis, kodėl kasmet augantis finansavimas nesprendžia inovatyvių vaistų neprieinamumo problemos – nepakankamai detalus ir tikslingas biudžeto planavimas.

Šiuo metu Seimo tvirtinimui pateiktame PSDF 2024 m. biudžeto projekte numatoma bendra suma vaistams, medicinos pagalbos priemonėms (įskaitant ortopedijos technines priemones) ir medicinos priemonių nuomai. Problema ta, kad nėra nurodoma, kokią dalį lėšų planuojama skirti konkrečiai naujų vaistų įtraukimui į kompensavimo sistemą.

Atsakingos institucijos teigia, jog kitais metais inovatyvių preparatų bus kompensuojama tiek, kiek liks lėšų. Tačiau praktika rodo, kad pinigų inovatyviems medikamentams lieka labai mažai, pavyzdžiui, 2023 m. buvo skirta vos 3,7 mln. eurų. Tai ir lemia Lietuvos poziciją tarp labiausiai atsilikusiųjų šiuo požiūriu šalių.

Šiuo metu rezerviniame sąraše laukia 7 vaistiniai preparatai, skirti pacientams, sergantiems sunkiomis onkologinėmis ligomis, širdies nepakankamumu, intersticine plaučių liga, kurių kompensavimui pirmais metais reikėtų 13 mln. Eur. Į rezervinį vaistų sąrašą patenka tik tie vaistai, kurių ženklią pridėtinę naudą gydant Lietuvos pacientus pripažįsta už vaistų kompensavimo sprendimus atsakingos institucijos.

Vienintelė išeitis iš tokios situacijos – tikslingas planavimas. PSDF biudžeto projektą lydinčiame aiškinamajame rašte svarbu nurodyti, kiek naujų vaistinių preparatų planuojama kompensuoti kitais metais ir kiek konkrečiai lėšų tam bus skiriama. Kitu atveju – tikėtina, kad pagal inovatyvių vaistų prieinamumą ir toliau stabiliai laikysimės Europos sąrašo dugne.

Neišnaudotas rezervas – pacientų nenaudai

PSDF rezervas taip pat kelia klausimų, ar valstybės lėšos yra naudojamos pakankamai efektyviai. Šių metų situacija – ypač iliustratyvi: 2023 m. pradžioje rezervo suma siekė 689 mln. Eur.

Per visus šiuos metus, kol kas žinoma, kad iš rezervo buvo ar dar bus išnaudoti 275 mln. Eur. Deja, naujų vaistų įtraukimui į kompensuojamųjų sąrašą iš šių papildomų lėšų nebuvo numatytas nė vienas euras.

Tuo tarpu laukiančiųjų didesnio medicinos inovacijų prieinamumo tikrai yra. Šimtai pacientų, daugiausia – onkologinių, Lietuvoje kasdien seka naujienas, kada jiems reikalingi inovatyvūs vaistai pagaliau bus įtraukti į kompensuojamųjų sąrašus. Būtina suprasti, kad šių žmonių negalime versti laukti ištisus mėnesius ar net metus – tiek gali būti per ilgai.