Kaip išvengti ne tik salmoneliozės, bet ir kitų žarnyno užkrečiamųjų ligų

Viena iš tokių ligų yra salmoneliozė, kurios protrūkiai  paprastai registruojami vaikų ugdymo įstaigose, viešojo maitinimo įstaigose ir šeimose.

Šiuo metu NVSC Kauno departamentas tiria salmoneliozės protrūkį, kuris siejamas su maitinimo įstaiga, t. y. asmenys simptomus pajuto pavalgę toje pačioje įstaigoje.

Protrūkyje nustatyti du atvejai. Organizuojamas tos įstaigos darbuotojų laboratorinis ištyrimas. Informacija perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri tirs ir nustatys, ar buvo pažeisti maisto saugos reikalavimai.

Primename, kad salmoneliozė – infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai.

Į aplinką šios bakterijos patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Salmonelės pakankamai atsparios aplinkos poveikiui – sausame ore, šaltyje ilgai išlieka gyvybingos, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui.

Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 iki +40 laipsnių, tačiau 80 °C temperatūroje žūva per 10 min.

Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai, kurie dažniausiai pastebimi po 12–72 valandų nuo užsikrėtimo.

Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kartais bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus ir tokiu atveju negydant liga progresuoja.

Kaip užsikrečiama salmonelioze?

Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta.

Į žmogaus organizmą sukėlėjas patenka per burną su užterštu maistu, tačiau taip pat gali patekti ir per nešvarias rankas.

Kad būtų išvengta salmoneliozės ir kitų per maistą plintančių ligų  rizikos viešojo maitinimo įmonėse, vaikų kolektyvuose ir namuose, NVSC specialistai rekomenduoja:

Maistą gaminantiems specialistams – pasirenkant maistą, atsakingai vertinti galimo užteršimo riziką maiste. Gaminimo metu užtikrinti, kad ruošiant patiekalus būtų pasiekta technologiškai reikalinga temperatūra gaminio viduje.

Labai svarbu paruoštus vartojimui produktus tinkamai laikyti tik šaldytuve.

Užtikrinti, kad bus naudojami švarūs indai,  įrankiai, ruošiant ir tiekiant maistą rankos turi būti švarios. Ypatingai svarbu gaminant išvengti kryžminio maisto užteršimo maisto tvarkymo vietoje:

• tomis pačiomis svarstyklėmis nesverti žaliavų ir pagamintų patiekalų;
• pakankamai plauti maisto tvarkymo inventorių ir indus;
• atskirti žalio gyvūninio maisto gamybos inventorių nuo kito virtuvės inventoriaus;
• pakankamai valyti ir dezinfekuoti aplinkos paviršius.

Per neplautas rankas gali būti užteršiamas ir jau vartojimui paruoštas maistas. Primename, kad rankas būtina nusiplauti prieš gaminant maistą ir kiekvieną kartą po žalio gyvūninio maisto apdorojimo, pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su gyvūnų, ligonių išmatomis ir prieš valgį.

Visų šių patarimų rekomenduojama laikytis ir ruošiant maistą namuose bei ugdymo įstaigose.

Ugdymo įstaigų darbuotojams patariama stebėti kolektyvą lankančių vaikų savijautą, užtikrinti, kad priimami į darželį vaikai neturėtų užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiavimo, dusulio, skausmo, viduriavimo, vėmimo, bėrimo ir kt.).

Tėvams patariama į ugdymo įstaigą vaikus išleisti tik šiems visiškai pasveikus,  ir įsitikinus (medikui konstatavus), kad vaikas nebeužkrečiamas.

Labai svarbu,  kad tiek maitinimo, tiek ugdymo įstaigose, tiek namuose žarnyno sutrikimų turintis asmuo negamintų maisto ir nedirbtų kitų darbų, susijusių su maistu.

Pajutus pirmuosius ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.