Kas yra "liga X" ir kaip pasaulis jai ruošiasi?

Šią savaitę kai kurie socialinių tinklų vartotojai klaidingai teigė, kad "X liga" yra virusas, kuris gali būti sąmoningai paleistas ar net jau plinta pasaulyje.

Šie teiginiai netikslūs, nes šį terminą turėjo aptarti ekspertų grupė 2024 m. Pasaulio ekonomikos forume Davose.

Nors "X liga" yra labiau hipotetinis scenarijus, ruošiantis kitai pandemijai, šią sąvoką aptarinėjantys ekspertai teigia, kad į ją vis tiek reikėtų žiūrėti rimtai.

Kas yra "liga X"?

"Liga X" - tai pavadinimas, kurį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suteikė nežinomam būsimam patogenui, galinčiam sukelti didelę pasaulinę epidemiją.

"Yra nežinomų dalykų, kurie gali nutikti, ir viskas, kas nutiks, yra klausimas "kada", o ne "ar", - praėjusią savaitę Davose vykusioje diskusijoje sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius daktaras Tedrosas Adhanomas Ghebreisus.

"Taigi turime turėti atsarginį variantą šioms ligoms, kurių nežinome, bet kurios gali atsirasti, todėl ir davėme joms pavadinimą "X liga", - sakė jis, paaiškindamas, kad ši koncepcija pirmą kartą buvo aptarta 2017 m. ir neseniai sulaukė "dėmesio" internete.

2018 m. JT agentūra ją įtraukė į prioritetinių ligų, kurioms reikia paspartinti mokslinius tyrimus ir plėtrą, sąrašą, nes jos gali sukelti kritinę situaciją visuomenės sveikatos srityje.

COVID-19, pasak Gebreisuso, buvo pirmoji "X liga" - t. y. pirmasis nežinomas patogenas nuo šio termino atsiradimo - atsiradusi ir sukėlusi pandemiją.

Jis teigė, kad šios idėjos tikslas - ne sėti paniką, o geriau pasirengti naujų ligų atsiradimo galimybei.

Pritha Reddy, privačios sveikatos priežiūros grupės Indijoje pirmininko pavaduotojas, per Davoso diskusiją sakė, kad nors "X liga" "skamba kaip mokslinės fantastikos filmo pavadinimas", visi turėtų apie ją žinoti, nes "tai neabejotinai yra aiškus ir realus pavojus".

Kaip šalys turėtų pasirengti "X ligai"?

Pasak PSO generalinio direktoriaus, pasirengimas turėtų prasidėti nuo stiprios pirminės sveikatos priežiūros ir bendruomenės lygmens pasirengimo.

"Dideles pajamas gaunančios šalys buvo nustebintos, nes pastaraisiais dešimtmečiais jų investicijos buvo nukreiptos į aukštąsias technologijas, pažangias technologijas tretinio lygio paslaugų srityje, net į robotinę chirurgiją, bet ne į pirminę sveikatos priežiūrą", - sakė jis.

"Kai kurios šalys net negalėjo atsekti kontaktų. Taigi, kad šalys pasirengtų, manau, labai svarbu atnaujinti įsipareigojimus stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą."

PSO, Pasaulio bankas ir kiti partneriai 2022 m. įsteigė pandemijų fondą, skirtą padėti mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims pasirengti naujiems patogenams.

"COVID-19 pabrėžė, kad reikia skubiai imtis veiksmų, kad būtų kuriamos stipresnės sveikatos sistemos", - tais metais sakė Pasaulio banko grupės prezidentas Davidas Malpassas.

"Investicijos dabar padės išsaugoti gyvybes ir išteklius ateinančiais metais".

Šiuo metu šalys taip pat derasi dėl tarptautinės pandemijos sutarties, kurios rezultatai turėtų būti pristatyti 2024 m. gegužės mėn. vyksiančioje 77-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje.

2022 m. ES Taryba susitarė, kad blokas pradės derybas dėl šios sutarties, ir pridūrė, kad tokia priemonė padėtų geriau anksti nustatyti grėsmes, užtikrinti teisingesnę prieigą prie vaistų ir vakcinų ir pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Iššūkių po COVID-19 sprendimas

Vienas iš būdų, kaip ekspertai nori pasirengti būsimiems nežinomiems patogenams, yra nustatyti, ką buvo galima padaryti geriau per paskutinę pandemiją.

Farmacijos bendrovės "AstraZeneca", kuri sukūrė vieną iš pirmųjų COVID-19 vakcinų, pirmininkas Mišelis Demaras (Michel Demare) sako, kad dabar daugiau dėmesio skiriama "sveikatos sistemų tvarumui ir atsparumui".

"Praėjusį kartą matėme, kad sveikatos priežiūros sistemos nebuvo pasirengusios ne tik susidoroti su didžiuliu COVID atvejų skaičiumi, bet ir tuo pačiu metu diagnozuoti vėžį bei kitas sveikatos problemas", - sakė jis.

J. Demare rekomendavo šalims sveikatos priežiūrą laikyti strateginiu turtu, kaip ir energetiką, sveikatos priežiūros išlaidas padaryti "protingesnes", pavyzdžiui, sutelkti dėmesį į prevenciją, ir plėtoti technologijas, duomenų valdymą ir dirbtinį intelektą (DI).

Ekspertai taip pat pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių rūpesčių per COVID-19 krizę buvo pasaulinė nelygybė.

"Dideles pajamas gaunančios šalys kaupė vakcinų atsargas, o mažas pajamas gaunančios šalys jų negavo", - sakė Gebreisus.

"Prieinamumas buvo problema, todėl, siekdami išspręsti lygybės klausimą, Pietų Afrikoje įsteigėme mRNA technologijų perdavimo centrą, kad padidintume vietinę gamybą", - sakė jis.

Jis skirtas mažų ir vidutinių pajamų šalių gebėjimams gaminti mRNA vakcinas stiprinti.

Stebėsena ir dalijimasis duomenimis visame pasaulyje taip pat yra svarbios iniciatyvos šalims, nors COVID-19 nebėra pasaulinė ekstremali situacija.

"Esame stiprūs tiek, kiek stipri silpniausia grandis", - sakė Gebreisus, pridurdamas, kad pasiruošimas turėtų būti vykdomas šalių lygmeniu, tačiau taip pat turėtų būti investuojama į pasaulines iniciatyvas.

Šaltinis: Euronews