Nuo 2028 metų medicininėms reikmėms naudojamoms durpėms būtų taikomas 80 centų už kubinį metrą tarifas – toks pats, kaip ir durpėms, naudojamoms kitiems tikslams. Dėl to į biudžetą papildomai būtų surenkama vos iki 3 tūkst. eurų per metus.
Tokias Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas parengė Aplinkos ministerija, jas dar svarstys Vyriausybė ir turės pritarti Seimas.
Geologijos-minerologijos mokslų daktaras, bendrovės „GJ Magma“ mokslinis vadovas Ginutis Juozapavičius įsitikinęs, kad dėl tokio mokesčio jas išgaunančios įmonės nepatirs nuostolių, tačiau ir valstybė negaus reikšmingų pajamų, tik atsiras administraciniai kaštai.
Tuo metu ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Vaidas Jusis BNS sakė, kad apmokestinant šias durpes lengvatos siekiama atsisakyti, nes ji nebereikalinga.
„Buvo išimtis nuo neatmenamų laikų, bet visos procedūros dabar yra šiaip mokamos ir dar labai brangiai kainuoja“, – BNS teigė ministerijos atstovas.
Dalis įstaigų durpių apmokestinimą vertina skeptiškai
Druskininkų „Eglės“ sanatorijos administracijos ir atitikties vadovė Ilona Baranauskienė BNS teigė gydymo tikslais naudojamų durpių apmokestinimą vertinanti neigiamai ir nesutinka su pataisų argumentais dėl neaiškaus reglamentavimo bei neatsakingo išteklių naudojimo.
Pasak jos, medicininiais tikslais naudojamiems durpynams taikomi griežtesni reikalavimai nei pramoniniams, todėl teigti, jog tai sudaro pagrindą piktnaudžiavimui, nėra pagrindo.
I. Baranauskienės teigimu, gydymo tikslais durpių sunaudojama mažiau nei pramoniniu būdu naudojamuose durpynuose, todėl ir poveikis aplinkai yra mažesnis, o naudojimas – tvaresnis.
„Kartu su Nacionaline sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija sieksime, kad natūralūs gamtiniai ištekliai nebūtų papildomai apmokestinami ir sanatorinio gydymo paslaugos išliktų prieinamos klientams“, – nurodė ji.
Panevėžio ligoninės atstovė Vaida Karalevičienė BNS teigė, kad durpes gauna iš ligoninei priklausančio durpyno, todėl papildomai jų įsigyti nereikia. Per metus ligoninė sunaudoja apie 50 kubinių metrų.
„Kadangi šiuo metu dar tik svarstoma galimybė durpes apmokestinti, konkrečių pokyčių prognozuoti negalime“, – nurodė ji.
Pasak I. Baranauskienės, nuo 2014 metų į sanatoriją durpės tiekiamos iš Paseirės telkinio, esančio Jovaišių kaime – kiekvieną parą paruošiama apie 12 kub. metrų purvo, kuris skiedžiamas mineraliniu vandeniu.
Iš durpių – purvo vonios
Šios durpės išsiskiria tuo, kad yra naudojamos purvo voniose.
„Iš durpių gamina tą purvą. Iš susiskaidžiusių durpių. Jos turi būti labai gerai suirusios – purvas vien tikt, augalų liekanų nebelikę“, – pasakojo G. Juozapavičius.
Panevėžio ligoninės atstovė Vaida Karalevičienė teigė, kad procedūroms naudojamos durpės dažnai vadinamos gydomuoju purvu, nes jos yra specialiai paruošiamos – sumaišomos su mineraliniu vandeniu ir pritaikomos terapiniams tikslams.
„Šis purvas yra išskirtinis tuo, kad kasamas iš pelkės, buvusio ežero, tačiau pagal savo mineralizaciją ir gydomąsias savybes prilygsta jūriniam dumblui ir atitinka jo savybes“, – kalbėjo ji.
Anot G. Juozapavičiaus, Lietuvos gydymo įstaigose purvo vonioms durpių panaudojama nedaug: „Nepaprastai nedaug. Gal kokie keli tūkstančiai kubų“.
„Poreikio nėra daug, sanatorija per mėnesį kelis kubus sunaudoja tik. Nėra tokios apyvartos, tokių neturim sveikatinimo apimčių. Jas reikia specialiai paruošti: prasijoti, išvalyti nuo šapelių ir šakelių, nuo visokių kitokių, paruošia tą terpę aplikacijai, gi ten nėra vien tiktai durpės, vandens daugiau“, – tvirtino G. Juozapavičius.
Pasak jo, durpes purvo voniose kartais pakeičia sapropelis, tačiau tik tose gydymo įstaigose, kuriose durpės nebuvo naudojamos anksčiau arba yra neseniai atsidariusios.
„Sapropelį tik neseniai pradėjo kukliai naudoti, o visą laiką būdavo iš durpių, kadangi joms technologija „atidirbta“. Sanatorijos, sveikatinimo įstaigos prie sapropelio nenori pereiti. Sakykime, „Atostogų parkui“ prie Palangos išžvalgėme tą sapropelį specialiai tiems tikslams – jie nebuvo pradėję durpių naudoti, tai naudoja sapropelį“, – pasakojo geologas.
Anot jo, gydymo tikslams naudojamos durpės yra skirtingos kilmės, tačiau jos turi būti žemapelkinės.
„Žemapelkinės durpės tai daugiausia yra pievos nusausintos, ten buvusios pelkės, tai jų labai daug Lietuvoje. Dabar mes „Eglės“ sanatorijai prie Kaišiadorių Žiežmaros durpyne tyrimus atliekame. Jau Paseirės durpyne Druskininkų savivaldybėje baigiasi ištekliai, žmonės aplinkui neparduoda žemės, tai jie turi ieškoti kažkur kitur“, – sakė G. Juozapavičius.
Gydomųjų durpių gavyba auga
Šiuo metu Lietuvoje kasti gydomąsias durpes galima penkiuose durpynuose: Kašonių Prienų rajone, Likėnų Biržų rajone, Tenžės Kretingoje ir Mašnyčios bei Paseirės Druskininkuose.
Šiuose telkiniuose išgaunamas durpes naudoja kelios sanatorijos – Birštono „Versmė“, respublikinė Panevėžio ligoninė, įmonė „Minera“ ir Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“ bei „Eglės“ sanatorija.
Geologijos tarnybos duomenimis, pernai durpių, skirtų gydymo tikslams, išgauta 3,86 tūkst. kubinių metrų – daugiausiai nuo 2020 metų.
Anot tarnybos, 2020 metais iškasta 1,2 tūkst. kubinių metrų, 2022 metais - 2,6 tūkst. kubinių metrų, 2023 metais – 3,3 tūkst. kubinių metrų, o 2024-aisiais viršijo 3,55 tūkst. kubinių metrų.
„Kodėl auga ir apie eksportą duomenų nerenkame“, – BNS teigė tarnyba.
Tačiau gydomųjų durpių išteklių suteiktuose kasybai sklypuose, G. Juozapavičiaus teigimu, yra 287 tūkst. kubų. „Labai mažai. Jų daugiau ir nereikia“, – reziumavo jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą