Laiku aptikta aortos aneurizma - lygu išgelbėta gyvybė

Ištyrė daugiau nei pernai

„Jei žmonės savo sveikata rūpintųsi ir tirtųsi profilaktiškai, būtų galima išvengti daugybės ligų ir būklių, sukeliančių mirtinas pasekmes. Tas pats liečia ir aortos aneurizmą. Jei ji būtų aptinkama laiku, kasmet Lietuvoje būtų galima išgelbėti kelias dešimtis žmonių“, - sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas Karolis Tijūnaitis, kurio iniciatyva uostamiestyje rengiamos aortos patikros dienos, kad nuo mirtinų pasekmių ateityje būtų išgelbėta kuo daugiau žmonių.

Tokia patikra organizuota ir praėjusį šeštadienį. Ji pritraukė gausų būrį pasitikrinti norinčių klaipėdiečių.

„Pernai Pasaulinę aortos dieną mūsų skyriaus kraujagyslių chirurgai ir gydytojai rezidentai echoskopu ištyrė apie 160 klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų gyventojų, šiemet į patikrą atvyko 265 žmonės. Pernai aortos patologiją radome dviem, o šiemet penkiems pacientams paskirta gydytojų kontrolė po pusės metų. Vienam pacientui rasta kritiškai padidėjusi aneurizma. Tai besimptomis atvejis. Garbaus amžiaus pacientas nieko nežinojo apie aneurizmą. 7,5 cm aneurizmai yra didelė rizika plyšti“, - pasakojo K. Tijūnaitis.

Tyrė kelias valandas

Žmogaus aorta vidutiniškai būna 2 cm pločio. Išsiplėtimas iki 3 cm dar nelaikomas patologišku, tačiau didesnis reikalauja išsamesnių tyrimų ar net skubios operacijos.

K. Tijūnaičiui tiriant pacientus talkino Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus gydytojas Rokas Vaičiūnas, gydytojas rezidentas Paulius Vargalis, medicinos gydytoja Greta Stravinskaitė, Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vyresnioji bendrosios praktikos slaugytoja Olga Dubauskienė.

Dviem echoskopijos aparatais ištirti susirinkusius žmones prireikė daugiau nei penkių valandų.

Vyresniųjų liga

K. Tijūnaitis džiaugiasi, kad medikų skleidžiama žinutė buvo išgirsta ir šiemet į apžiūrą susirinko tikslinės amžiaus grupės žmonės - vyresni nei 60 metų.

„Aneurizma būdinga vyresniems žmonėms, turintiems gretutinių ligų, aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį ir sergantiems arterijų ateroskleroze. Įtakos turi ir paveldėtas arterijų silpnumas. Labai didelę riziką kelia rūkymas. Kai pilvo srityje aortos sienelė susilpnėja ir suplonėja, kraujagyslė gali išsipūsti. Nenormalus jos padidėjimas vadinamas aneurizma. Jai plyšus, kyla mirtino nukraujavimo grėsmė“,- įspėjo K. Tijūnaitis.

Aorta yra stambiausia žmogaus organizmo kraujagyslė, kuria kraujas iš širdies teka į kitus gyvybiškai svarbius organus.

Laikas. Vietoj planuotų dviejų valandų gydytojams teko paplušėti ilgiau nei penkias, tačiau visi atėjusieji – 265 žmonės – buvo ištirti.

Gali prireikti operacijos

Kadangi aneurizma susidaro per ilgą laiką, daugelis pacientų nejaučia jokių ženklų, įspėjančių apie mirtiną pavojų. Pilvo aortos aneurizmos diagnozei patvirtinti paprastai pakanka tyrimo echoskopu. Jei aptinkama patologija, atliekama kompiuterinė pilvo tomografija. Ji suteikia papildomos informacijos, leidžiančios tiksliai nustatyti aneurizmos dydį ir apimtį, kitų kraujagyslių būklę, taip pat kitą pilvo patologiją.

Atsižvelgiant į ligos stadiją ir kiekvieno paciento anatominius ypatumus, aortos aneurizmai pašalinti gali būti taikoma atvira operacija arba endovaskulinė procedūra.

Jeigu laiku aptinkama neplyšusi aneurizma, gydymas 95 proc. atvejų būna sėkmingas.

Plyšus aneurizmai išgyvena tik 2-4 pacientai iš 10.

Lietuvoje dėl plyšusios aortos aneurizmos kasmet gydoma 50-60 pacientų.

Pilvo aortos aneurizma išsivysčiusiose šalyse diagnozuojama 2-8 proc. gyventojų. Dažniau pasitaiko vyresniems nei 50 metų asmenims, dažniau vyrams nei moterims. Pilvinės aortos aneurizmos paplitimo atvejų daugėja su amžiumi, tad ateityje dėl senėjančios visuomenės ši patologija gali tapti dar dažnesnė.