Laparoskopinės operacijos – nepamainomas įrankis ginekologinių ir nevaisingumo problemų sprendimui

Nuolat tobulėjant medicinos technologijoms, norima gydytis pažangiausiais ir kuo mažiau žalojančiais gydymo metodais, tad vis labiau populiarėja tausojančios laparoskopinės operacijos.

Laparoskopija – tai unikalus metodas, padedantis apžiūrėti ir įvertinti pilvo ertmės ir mažojo dubens organus. Pasitelkus šį metodą, reikiami chirurginiai veiksmai atliekami per kelis nedidelius pilvo sienos pjūvius, panaudojant optinę sistemą ir plonus instrumentus.

Remiantis informaciniais šaltiniais, pirmosios laparoskopijos atliktos dar 1901 m., tačiau, įsivaizduojant tų laikų technologijas, galima spėti, kad jas atlikdamas chirurgas tiesiog žiūrėdavo viena akimi per optinį vamzdelį pasišviesdamas žvake.

Lietuvoje pirmosios laparoskopijos pradėtos daryti praeito šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje, o pirmoji laparoskopinė histerektomija atlikta maždaug prieš 30 metų.

Apie šias, didžiules diagnostikos ir gydymo galimybes suteikiančias ir organizmą tausojančias operacijas, pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas akušeris ginekologas Tomas Lūža.

Pasak gydytojo, laparoskopinės operacijos vadinamos tausojančiomis, nes jų metu pilvo sienoje atliekami tik trys-keturi 5-10 mm dydžio pjūveliai, per kuriuos įvedami specialūs instrumentai ir atliekami reikiami chirurginiai veiksmai.

Esant galimybei, vienas pjūvis paslepiamas bambos viduje, dar du – žemiau bikini zonos ribos, tad jie dažniausiai visai nematomi net dėvint maudymosi kostiumėlį.

Tuo tarpu laparotomijos arba klasikinio pilvo sienos pjūvio vietoje odoje lieka didelis randas, po jos daug ilgiau sveikstama, reikia daugiau nuskausminamųjų vaistų, ilgiau gulima ligoninėje nei po laparoskopinės operacijos.

Po minimaliai invazyvių chirurginių operacijų pacientė jau tą pačią dieną gali keltis iš lovos, judėti, o kartais ir vykti namo. Lengvesnis ne tik pooperacinis laikotarpis – sutrumpėja ir sveikimo laikas, greičiau sugrįžtama į įprastą kasdieninę veiklą.

Tačiau, T. Lūžos teigimu, sąvoka tausojanti chirurgija yra gerokai platesnė sąvoka, nei tik minimalūs pjūviai. Ji apima ir bendrą komfortą moteriai.

Pagrindinis šiuolaikinio gydymo principas – maksimaliai tausoti moters lytinių organų anatomiją ir funkciją, kad jie išliktų gyvybingi ir darbingi, žinoma, kiek tai leidžia diagnozuojama patologija.

Laparoskopinės chirurgijos atvejais naudojami žymiai plonesni, mažesni instrumentai, operacijos yra mažesnės apimties ir ne tokios radikalios, kaip naudojant kitus metodus.

Chirurgui laparoskopinė operacija suteikia labai daug informacijos. „Monitoriaus ekrane galime stebėti aukštos rezoliucijos, padidintą ir apšviestą mus dominantį vaizdą, su kamera pasiekti beveik kiekvieną mus dominantį tašką ir tiksliai jį įvertinti.

Operacijos metu naudojamos specialios dujos, kurios išpučia pilvo ertmę, nustumia žarnas, tad atsiranda daugiau erdvės apžiūrėti mus dominantį objektą. Dujų pagalba lengviau instrumentu atskirti įvairius audinių sluoksnius, mažiau kraujuojama“, – apie laparoskopijos privalumus pasakoja akušeris ginekologas.

Tačiau gydytojas T. Lūža pabrėžia, kad laparoskopija reikalauja specialių instrumentų, įrangos bei specifinių įgūdžių ir gydytojo patirties.

„Chirurgijos centre „Northway“ Klaipėdoje naudojame aukščiausios raiškos laparoskopines optines sistemas ir monitorius, tad atrodo, jog pats vaikštai po pilvo ertmę ir matai realų, aukštos raiškos padidintą vaizdą.

Operacijoms pasitelkiame ir naujausius, geriausios kokybės instrumentus. Turime galimybę pilvo ertmėje susmulkinti net didžiausias miomas ar net gimdą ir ją ištraukti per mažą skylutę pilvo sienoje, nedarydami didelio pjūvio. Gimdos ar kitų organų siuvimui naudojami specialūs savaime besifiksuojantys siūlai.

Panaudodami tam tikrus laparoskopinius instrumentus ir įprastus chirurginius siūlus bei įgūdžius galime net siūti ir surišti chirurginius mazgus pilvo ertmėje vien stebėdami operacinius veiksmus monitoriaus ekrane.

Specialių elektromechaninių instrumentų pagalba galime tuo pačiu metu stabdyti kraujavimą ir kirpti, o tai sutaupo labai daug laiko ir nereikia keisti keletos instrumentų – viską galime atlikti vienu judesiu“, – medicinos pažanga džiaugiasi gydytojas.

Tačiau jis primena, kad nepaisant žymiai palengvinančių darbą modernių technologijų, operacijos sėkmei didžiulę reikšmę turi ir operuojančio gydytojo profesionalumas bei praktinė patirtis.

Gydytojas sako, kad laparoskopijos pagalba galima išspręsti daugumą ginekologinių problemų. Laparoskopiškai šalinami gimdos ar kiaušidžių augliai, gimda, kiaušidės ar kiaušintakiai, endometriozės židiniai, pilvaplėvės sąaugos.

Šis metodas pasitelkiamas ir esant neaiškios kilmės ūmiam ar lėtiniam skausmui pilvo apatinėje dalyje ar juosmens srityje, kurio pagrindinės priežastys – negimdinis nėštumas, plyšusi arba apie savo raiščius pasisukusi kiaušidė, uždegiminės gimdos ar gimdos priedų ligos bei kitos chirurginės ligos, pavyzdžiui, apendicitas.

Laparoskopija – auksinis standartas endometriozės diagnostikai, studijavimui bei gydymui. Ji naudojama ir kai kurių ginekologinių piktybinių susirgimų gydymui.

„Laparoskopija yra nepamainomas įrankis ir tam tikrų nevaisingumo priežasčių, tokių kaip neveikiantys ar užsikimšę kiaušintakiai, pilvaplėvės sąaugos, endometriozė ir kt., diagnostikai ir gydymui.

Laparoskopijos metu per specialų kateterį, kuris įvedamas pro gimdos kaklelį suleidžiamas tam tikras spalvotas skystis, kurio pagalba galime įvertinti kiaušintakių funkciją, o vienos džiugiausių akimirkų darbe, kai po laparoskopinės kiaušintakių patikros ar „remonto“, ilgą laiką negalėjusi pastoti moteris po keletos mėnesių atvyksta su žinia, kad laukiasi“, – dalinasi patirtimi patyręs specialistas.

Tomas Lūža teigia, kad praktiškai visas intervencijas, kurios atliekamos įprastu laparotominiu būdu, šiuo metu galima atlikti laparoskopiškai, tačiau ribojantys veiksniai kartais yra chirurgo patirtis, aparatūros stoka ar darinio dydis.

Jeigu darinys toks didelis, kad vos telpa į pilvą, gali būti neįmanoma įvesti laparoskopo bei instrumentų ir prieiti prie mus dominančių struktūrų, kad užtikrinti saugią operaciją.

„Bet kokiu atveju, iškilus abejonių, ar tikrai neįmanoma atlikti laparoskopijos, kviečiu atvykti konsultacijai ir aptarti realią situaciją“, – baigdamas pokalbį pataria gydytojas.