Medikams reikia pagalbos mažinant sergamumą tuberkulioze

Antradienį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje pristatyta sergamumo tuberkulioze Klaipėdos mieste situacija, kuri nėra gera. Kai kurie dalykai medikams kelia nerimą.

„Ta liga šiais laikais, kai išvystytos technologijos, yra socialinė bėda, kurios galėtų nebūti“, - sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas.

Minėto komiteto narys gydytojas Romaldas Sakalauskas mano, kad ta problema atsirado dėl centrinės valdžios požiūrio, esą šia liga serga tik asocialūs asmenys. Jo teigimu, Europos Sąjunga Lietuvai tuberkuliozei įveikti skyrė 64 mln. eurų, iš kurių Klaipėdai teko tik šiek tiek daugiau nei 1 mln. eurų.

Sergamumas

Pasaulio sveikatos organizacijos tikslas - kad sergamumo tuberkulioze rodiklis 100 tūkst. gyventojų iki 2035 metų sumažėtų iki 10 atvejų, t. y. 80 proc. 2023 metais toks rodiklis Klaipėdos apskrityje buvo 24,3, Klaipėdos mieste - 20.

Klaipėdos mieste 2018 ir 2019 metais tuberkuliozės ligos atvejų buvo po 43, 2020 - 25, 2021 m. - 37 ir 3 mirties atvejai, 2022 m. - 36 ir 1, 2023 m. - 31 ir 3 mirties atvejai. Pernai iš 31 atvejo sirgo 26 darbingo amžiaus asmenys. Šių metų liepos 1 d. duomenimis, Klaipėdos mieste užregistruota 11 ligos ir 2 mirties atvejai.

„Pas mus yra vaikų, kurie imlūs tuberkuliozės bakterijai ir nėra apsaugoti nuo tos ligos. Tėveliai atsisako skiepyti naujagimius. Nuo 2019 metų Klaipėdos mieste paskiepytų nuo tuberkuliozės naujagimių procentas yra mažesnis ne tik už Lietuvos, bet ir už apskrities. Gana mažos naujagimių skiepijimo apimtys kelia nerimą“, - sako Klaipėdos departamento vadovas.

2023 metais tuberkulino mėginiai vaikams prieš mokyklą Klaipėdos mieste atlikti tik 44,7 proc. vaikų, o rizikos grupių vaikams - tik 7,7 proc. „Tai netoleruotina situacija. Buvom susikvietę sveikatos priežiūros įstaigas, griežtai kalbėjome, tikimės, kad šitas rezultatas pagerės. Reikia glaudesnio įstaigų bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais“, - teigia R. Grigaliūnas.

Ką siūloma daryti

Dar viena problema, pasak R. Grigaliūno, tai, kad kai kurie žmonės nebaigia tuberkuliozės gydymo. Tokiu atveju bakterijos tampa atsparios vaistams. Pakartotinam gydymui reikalingi ir brangus vaistai, ir pailgėja gydymo trukmė. Todėl labai svarbu, kad pacientai baigtų visą gydymo kursą.

Kitas labai svarbus dalykas - ankstyva diagnostika atliekant rentgeno tyrimus, tuberkulino mėginius. Sveikatos priežiūrą atliekantys specialistai ir socialiniai darbuotojai turėtų didinti socialiai pažeidžiamų grupių informuotumą. „Jeigu paklausime žmogaus, kada paskutinį kartą jam buvo daryta plaučių rentgenograma, jis atsakytų, kad nepamena“, - mano R. Grigaliūnas.

Norima socialinės rūpybos, sveikatos priežiūros specialistų ir gyvenamųjų namų administratorių aktyvesnės pagalbos ir glaudesnio bendradarbiavimo su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru stabdant tuberkuliozės plitimą. Labai blogas dalykas, kad susirgęs tuberkulioze asmuo dažnu atveju nenurodo, su kuo kontaktavo. Būna atvejų, kai specialistai, norintys pasikalbėti su sergančiuoju, pasiunčiami labai toli.

Pasak R. Grigaliūno, galima būtų organizuoti mobilias plaučių rentgeno tyrimus atliekančių specialistų grupes. Tuo galbūt galėtų pasirūpinti Savivaldybė.

Manoma, jog benamius ir įvairių priklausomybių turinčius asmenis reikėtų skatinti pasitikrinti sveikatą dėl tuberkuliozės. Galbūt Savivaldybė galėtų rasti lėšų iš sveikatinimo projektų. Pavyzdžiui, už tai, kad asmuo pasitikrina, būtų galima duoti jam kuponų maistui ar pan.

Dar viena labai svarbi tema - atvykusių migrantų ištyrimas dėl tuberkuliozės ir jų švietimas. Jeigu migrantai yra atvykę iš šalių, kuriose sergamumas tuberkulioze yra didesnis nei 50 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų, jie turėtų būti tiriami kas 5 metus nuo atvykimo į Lietuvą.

Baltarusijoje sergamumo tuberkulioze rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 28, Uzbekistane - 83, Ukrainoje - 90, Tadžikijoje - 78, Rumunijoje - 52. Klaipėdos departamentas yra išsiuntęs paklausimus kai kurioms įmonėms ir organizacijoms, kad informuotų apie situaciją, iš kurių šalių dirba žmonės.

Kai kurių priemonių jau imtasi. Buvo atspausdintos skrajutės su klausimu, kada paskutinį kartą darytas plaučių rentgeno tyrimas, nurodyta informacija, kur reikia kreiptis norint pasitikrinti sveikatą. Jos buvo išplatintos bendrabučiuose, nakvynės namuose ir kt.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder