Mokslininkai atrado naują žmonių nuovargio priežastį

Tyrimas, kuriam vadovavo daktaras Borisas Modrau iš Olborgo universitetinės ligoninės (Danija), apėmė 354 dalyvius, kurių vidutinis amžius buvo 70 metų ir kurie anksčiau buvo patyrę praeinančią išeminę smegenų priepuolį (PIS).

Naujausi duomenys, pateikti žurnale „Neurology“, meta naują šviesą į šį reiškinį. Tyrimo dalyviai užpildė anketas, skirtas nuovargio lygiui įvertinti – pirmiausia per dvi savaites po patirto praeinančio smegenų kraujotakos sutrikimo (PST), o vėliau po trijų, šešių ir dvylikos mėnesių. 

Duomenų analizė parodė, kad 61 proc. respondentų iškart po priepuolio jautė didelį nuovargį, o apie 54 proc. šį simptomą toliau jautė visais stebėjimo etapais per kitus metus.

Įdomu, kad tyrimas neatskleidė reikšmingų skirtumų tarp dalyvių, kurie patyrė ilgalaikį nuovargį, ir tų, kurie jo nepatyrė, o tai leidžia daryti prielaidą, kad fiziniai smegenų pažeidimai nėra pagrindinė šio būklės priežastis.

Tačiau tiems, kurie skundėsi chronišku nuovargiu, dvigubai dažniau buvo nustatomi nerimo ir depresijos simptomai. Tai rodo galimą psichologinių ir emocinių veiksnių įtaką nuovargio išlikimui po TIA.

Gauti duomenys kelia abejonių dėl nusistovėjusios nuomonės apie TIA kaip trumpalaikius ir pasekmių nepaliekančius epizodus. 

Priešingai, tyrimas atkreipia dėmesį į būtinybę ilgalaikio medicininio stebėjimo pacientams, ypač dėl tokių nuolatinių simptomų kaip chroniškas nuovargis, galinčių žymiai pabloginti bendrą savijautą ir sumažinti gyvenimo kokybę.

Daktaras Borisas Modrau pabrėžė, kad svarbu laiku nustatyti ir gydyti TIA simptomus, ypač chronišką nuovargį. Pasak jo, ankstyva medicininė pagalba gali žymiai sutrumpinti šio būklės trukmę ir sumažinti susijusių komplikacijų, tokių kaip nerimo sutrikimai ar depresija, riziką.

Mokslininkai ragina peržiūrėti esamus medicininius protokolus, taikomus pacientams po praėjusios tranzitorinės išeminės atakos, siūlydami į juos įtraukti reguliarų nuovargio ir psichoemocinės būklės vertinimą.

Jų nuomone, pripažinus ilgalaikių pasekmių tikimybę, bus galima teikti kompleksinę paramą ir pagerinti pacientų reabilitacijos kokybę.