Mokslininkai atskleidė augalo, kurį vertino faraonai, paslaptis

Praeityje žinomi ir pamiršti augalai šiandien atranda antrą gyvenimą. Tai visapusiškai tinka isopui, gelsvei, gysločiui. Daug kas atranda šias unikalias kultūras ir pradeda jas auginti savo daržuose. Tikimės, kad toks pat likimas laukia ir ožragės.

Ožragė - tai augalas, kurį tikriausiai esate sutikę savo mėgstamų produktų sudėtyje. Jos aromatingos sėklos nuo seno naudojamos žinomuose maisto produktuose, suteikdamos jiems nepakartojamą skonį ir aromatą. Pavyzdžiui, duona su ožragės miltais turi lengvą riešutų natą, o sūriai su smulkintomis ožragės sėklomis traukia savo pikantiškumu. Jis taip pat naudojamas kosmetologijoje: jo aliejus naudojamas plaukams stiprinti ir odos būklei gerinti.

Kada ateis ožragės „aukso amžius“? Ar ji taps populiari tarp mūsų, kaip ir kitose šalyse, - dabar vienareikšmiškai nepasakysime. Tai priklauso nuo jūsų ir nuo manęs. Tačiau faktas, kad ožragės tyrimai plečiasi, o jos naudingosios savybės įrodytos.  Gydytojų ir vaistininkų susidomėjimas ja pastaraisiais metais iš tiesų gerokai išaugo.

Taigi pakalbėkime apie šį naudingą augalą. Kas jame tokio vertingo ir kokia jo sudėtis? Kuo jis traukė mūsų tolimus protėvius? Siūlome išsiaiškinti, kuo jis gali būti naudingas kiekvienam iš mūsų? Kam jį reikėtų įtraukti į mitybos racioną, o kas turėtų jo saugotis? 

Ožragė yra ankštinių šeimos vienmetis augalas. Jos mokslinis pavadinimas Trigonella foenum-graecum kilęs iš graikiškų žodžių „trigonos“ (trikampis) ir „foenum-graecum“ (graikiškas šienas), kurie atspindi jos sėklų formą ir jos naudojimą kaip pašaras gyvuliams.

Kad augalas plačiai paplitęs visame pasaulyje, liudija jo pavadinimai daugeliu kalbų. Indijoje jis vadinamas „chambala“, o vokiečiai jį vadina „ožragė“, kas reiškia „ožio ragai“. Augalas taip pat žinomas kaip kupranugarių žolė arba grybų žolė. Įdomu tai, kad į patiekalus pridėjus jo lapų ar sėklų, jie įgauna subtilų, vos juntamą grybų skonį.

Faraonų ir karių augalas: ožragės istorija

Nuo seniausių laikų senovės egiptiečiai, graikai ir romėnai vaistinę ožragę vertino ne tik dėl jos skoninių savybių, bet ir dėl daugybės gydomųjų savybių.

Pavyzdžiui, Hipokratas ir kiti senovės graikų gydytojai rekomendavo vaistinę ožragę kaip priemonę nuo virškinimo problemų ir uždegimų.

Gladiatoriai, į maistą pridėję augalo sėklų, tapdavo fiziškai stiprūs ir ištvermingi. Senovės Egipte faraonai ir jų bičiuliai taip pat vertino šį augalą dėl jo unikalių savybių. 

Augaklo sėklos buvo vartojamos kaip bendras tonizuojantis vaistas, taip pat skausmui malšinti ir žaizdoms gydyti, jos padėdavo sumažinti gimdymo skausmus gimdymo metu, taip pat buvo naudojamos žindančioms moterims pagerinti laktaciją. 

Ožragė buvo viena iš sudedamųjų dalių, naudojamų balzamuojant. Jos sėklų rasta faraonų kapavietėse, o tai rodo jos svarbą laidojimo apeigose ir tikėjimą jos magiškomis savybėmis.

Tradicinėje kinų medicinoje vaistinė ožragė buvo naudojama inkstams, reumatui gydyti ir virškinimui gerinti. Įdomi detalė, kad Karolio Didžiojo sodininkai augino vaistinę ožragę, kad frankų karalius išvengtų nuplikimo.

Nuo XIX a. europiečiai ją pradėjo plačiai vartoti.  Ji tapo svarbiu šiuolaikinės farmakologijos komponentu Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Ožragė: kaip ji veikia sveikatą

Dėl savo unikalių savybių ožragė daugelyje kultūrų vadinama „šimto ligų žole“, ir ne veltui. Ji turi didelę maistinę ir gydomąją vertę. Joje gausu mineralų, tokių kaip fosforas, geležis, kalcis, magnis ir kt. optimaliai dera su vitaminų kompleksu C, E, A, PP. Jame yra antioksidantų ir unikalių junginių, tokių kaip diosgeninas ir galaktomananas.

Pasakysime daugiau: dėl savo nuostabių gydomųjų savybių ožragė buvo daugelio tyrimų objektas. Susipažinkime tik su keliais iš jų.

Mokslininkai jau seniai įrodė, kad dėl didelio skaidulų ir galaktomanano kiekio vaistinės ožragės sėklos gali gerokai sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Kitais tyrimais nustatytos priešuždegiminės ir antioksidacinės augalo savybės. 

Mokslinėje literatūroje rašoma, kad ožragės skatina virškinimo fermentų gamybą ir gerina žarnyno peristaltiką. Tyrimų dalyviams, vartojusiems ožragę, žymiai pagerėjo lipidų profilis. Paaiškėjo, kad augalas gali sumažinti „blogojo“ cholesterolio (MTL) ir padidinti „gerojo“ cholesterolio (DTL) kiekį.

Ožragės poveikio motinos pieno gamybai tyrimas parodė, kad ožragės arbatos gėrimas padeda padidinti žindančių motinų pieno kiekį.

Tikimės, kad nuskambėjome įtikinamai: ožragė turi daugybę sveikatai naudingų savybių. Esame įsitikinę, kad ji turėtų užimti deramą vietą ant mūsų stalo ir soduose.  Galbūt netolimoje ateityje ji užims garbingą vietą ir buitinėje medicinoje.

Ožragė: kas turėtų jos atsisakyti?

Ožragė, nepaisant daugybės naudingų savybių, turi nemažai kontraindikacijų ir apribojimų. Štai pagrindiniai dalykai, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį: ožragę reikėtų atsargiai įvesti nėštumo metu, esant hormoniniams sutrikimams, polinkiui į alergines reakcijas. 

Reikėtų nepamiršti, kad ožragė gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Todėl žmonės, linkę į hipoglikemiją, turėtų ją vartoti atsargiai. Jos turėtų vengti žmonės, vartojantys antikoaguliantus. Ožragės nerekomenduojama vartotijaunesniems nei 2 metų vaikams dėl galimos alergijos ar virškinimo sutrikimų rizikos.

Jei planuojate vaistinę ožragę vartoti medicininiais tikslais, būtinai pasitarkite su gydytoju.

Tai nuostabus augalas, kuris netrukus gali tapti neatsiejama jūsų mitybos ar namų vaistinėlės dalimi. Jo potencialas dar nėra iki galo išnaudotas, tačiau jau dabar aišku, kad ožragė nusipelno vietos ant mūsų stalo.

Šaltinis: dzen

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder