Mokslininkams pirmą kartą pavyko žmogaus odos ląsteles paversti apvaisinamais kiaušinėliais

JAV vadovaujama mokslininkų grupė įspėjo, jog tam, kad ši technologija taptų prieinama daugeliui žmonių, norinčių tapti tėvais, prireiks dar ne vienerių metų.

Tačiau nepriklausomi ekspertai teigė, kad tyrimai, kuriais siekiama pagrįsti koncepciją, gali pakeisti nevaisingumo, nuo kurio pasaulyje kenčia kas šeštas žmogus, reikšmę.

Jei technologija, vadinama in vitro gametogeneze (IVG), bus sėkminga, ji suteiktų vyresnio amžiaus moterims arba moterims, kurioms kiaušialąsčių trūksta dėl kitų priežasčių, galimybę susilaukti genetinių palikuonių, naujienų agentūrai AFP sakė naujos tyrimo ataskaitos, kurioje skelbiama apie šį pasiekimą, bendraautorė Paula Amato.

„Ji taip pat suteiktų galimybę tos pačios lyties asmenų poroms susilaukti vaiko, kuris turėtų genetinį ryšį su abiem partneriais“, – paaiškino Oregono sveikatos ir mokslo universiteto (JAV) tyrėja P. Amato.

Pastaraisiais metais mokslininkai padarė didelę pažangą šioje srityje, o liepos mėnesį Japonijos mokslininkai paskelbė sukūrę pelių, turinčių du biologinius tėčius.

Tačiau atliekant naująjį tyrimą, kurio ataskaita skelbiama žurnale „Nature Communications“, padaryta didelė pažanga, nes jame buvo naudojama ne pelių, o žmonių DNR.

Pirmiausia mokslininkai iš įprastų odos ląstelių pašalino branduolį ir perkėlė jas į donorės kiaušialąstę, kurios branduolys taip pat buvo pašalintas. Šis metodas, vadinamas somatinių ląstelių branduolio perkėlimu, 1996 m. buvo panaudotas klonuojant avį Dolly.

Tačiau dar reikėjo įveikti vieną problemą: odos ląstelės turi 46 chromosomas, o kiaušinėliuose jų yra 23.

Mokslininkams šias papildomas chromosomas pavyko pašalinti naudojant mitomeiozės procesą, kuris imituoja įprastą ląstelių dalijimąsi.

Jie sukūrė 82 besivystančius kiaušinėlius, vadinamus oocitais, kurie paskiau buvo apvaisinti spermatozoidais, atliekant apvaisinimą in vitro (AIV).

Po šešių dienų mažiau nei devyni procentai embrionų išsivystė tiek, kad juos bent jau teoriškai būtų galima perkelti į gimdą ir atlikti standartinį AIV procesą.

Tačiau embrionai turėjo įvairių anomalijų, todėl eksperimentas buvo nutrauktas.

Nors šis devynių procentų rodiklis yra mažas, mokslininkai pažymėjo, kad natūralios reprodukcijos metu tik maždaug trečdalis embrionų pasiekia AIV tinkamą „blastocistos“ stadiją.

P. Amato apskaičiavo, kad ši technologija taps plačiai prieinama tik po dešimties metų.

„Didžiausia kliūtis iškyla bandant gauti genetiškai normalius kiaušinėlius su tinkamu chromosomų skaičiumi ir komplektu", – sakė ji.

Proveržis

Jungtinės Karalystės Sautemptono universiteto reprodukcinės medicinos tyrėja Ying Cheong pasveikino šį „džiuginantį“ proveržį.

„Mokslininkai pirmą kartą įrodė, kad DNR iš eilinių kūno ląstelių gali būti perkelta į kiaušinėlį, aktyvuota ir priversta perpus sumažinti savo chromosomų skaičių, imituojant tuos specialius veiksmus, kurie paprastai padeda atsirasti kiaušinėliams ir spermai“, – sakė ji.

„Nors tai dar labai ankstyvas laboratorinis darbas, ateityje jis gali padėti mums naujai suprasti nevaisingumą ir persileidimą, o vieną dieną galbūt atverti duris procesui, kuriuo į kiaušialąstes ar spermatozoidus panašių ląstelių bus galima sukurti tiems, kurie kitų galimybių neturi.“

Kiti mokslininkai, bandantys laboratorijoje sukurti kiaušinėlius, naudoja kitą metodą, kurį taikant odos ląstelės perprogramuojamos ir virsta vadinamosiomis indukuotomis pluripotentinėmis kamieninėmis ląstelėmis, kurios gali išsivystyti į bet kurią kūno ląstelę, o tada paverčiamos kiaušinėliais.

„Kol kas per anksti spręsti, kuris metodas bus sėkmingesnis, – sakė P. Amato. – Bet kokiu atveju dirbti šioje srityje mums reikės dar daug metų.“

Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad mokslininkai vadovavosi galiojančiomis JAV etikos gairėmis, reglamentuojančiomis embrionų naudojimą.