Moteris 30 dienų be pertraukos gėrė žaliąją arbatą: šis gėrimas pakeitė jos gyvenimą - patyrė 3 gyvenimo pokyčius

Visame pasaulyje yra tiek kavos, tiek arbatos mėgėjų. Tačiau kalbant apie lapų gėrimą, yra dar dvi atskiros žmonių kategorijos - juodosios ir žaliosios arbatos mėgėjai. 

Pastarasis variantas yra gana įdomus ir neįprastas, palyginti su kitais, dėl tariamos jo naudos organizmui.

Visų pirma po jos vartojimo jie pastebi „raminamąjį ir atpalaiduojamąjį poveikį“.

Viena moteris - Alexa Mellardo - 30 dienų - ryte ir po pietų - bandė gerti žaliąją arbatą kaip pagrindinį kofeino šaltinį ir pranešė apie kasdienio „ritualo“ rezultatus Eat This, Not That.

Ji jautėsi ne tokia nerami

Dėl kavos ji jautėsi nerami ir nervinga. Tačiau kai Mellardo perėjo prie žaliosios arbatos, jos rytai tapo mažiau įtempti ir labiau atsipalaidavę. 

„Galbūt tai buvo aromato, skonio ir kofeino kiekio derinys žaliosios arbatos puodelyje, kuris taip gaiviai pakeitė situaciją“, - pastebi moteris.

Eksperimento metu ji susidomėjo klausimu, kiek kofeino yra kiekviename gėrime. 

JAV maisto ir vaistų administracijos duomenimis, viename 220 miligramų žaliosios arbatos puodelyje yra nuo 30 iki 50 miligramų kofeino, o puodelyje kavos - nuo 80 iki 100 miligramų. 

Norėdama kompensuoti energijos trūkumą, ji padidino žaliosios arbatos suvartojimą iki trijų puodelių per dieną.

„Žaliojoje arbatoje yra kofeino, kuris gali laikinai pagreitinti medžiagų apykaitą“, - aiškina registruota dietologė ir sertifikuota sporto mitybos specialistė Amy Goodson. 

Pasak jos, kofeinas padidina centrinės nervų sistemos aktyvumą ir sustiprina neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir noradrenalinas, išsiskyrimą. 

Dėl to gali padidėti budrumas ir pagreitėti medžiagų apykaita, o tai reiškia, kad organizmas sudegina daugiau kalorijų.

Žalioji arbata padėjo jai geriau mąstyti

Dėl šio gėrimo ji taip pat galėjo geriau susikaupti atlikdama kasdienes užduotis.

„Kofeino ir L-teanino, amino rūgšties, esančios žaliojoje arbatoje, derinys gali turėti teigiamą poveikį kognityvinėms funkcijoms“, - aiškina Goodson.

Visų pirma, geriant žaliąją arbatą gali padidėti budrumas ir pagerėti nuotaika be nervingumo jausmo, dažnai siejamo su „dideliu kofeino kiekiu“.

Kai kurie tyrimai rodo galimą apsauginį poveikį nuo neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga.

Ji nuramino skrandį

Pranešama, kad ji turėjo daug skrandžio problemų. Daugelis maisto produktų ir gėrimų trikdė mano žarnyno sveikatą. 

„Nors man patinka kavos skonis, ji visada buvo paleidžiantis veiksnys. Tačiau žalioji arbata pasirodė esanti raminantis gėrimas mano skrandžiui ir bendroms žarnyno problemoms spręsti - ir ne veltui“, - pažymi Mellardo.

Ji nustatė, kad žaliojoje arbatoje gausu polifenolių, ypač katechinų, kurie, registruotos dietologės teigimu, yra „galingi antioksidantai“. 

Jie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus organizme, mažina oksidacinį stresą ir uždegimą.

Teigiama, kad tai gali padėti išvengti lėtinių ligų ir senėjimo.