Naujas kolonoskopas su dirbtiniu intelektu - papildomos budrios „akys“ diagnozuojant žarnų ligas

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centro endoskopuotojai turi naują itin patikimą pagalbininką – naujos kartos kolonoskopą, kuriame integruotas dirbtinis intelektas. Toks aparatas - pirmasis Vakarų Lietuvoje.

Naujasis modernus kolonoskopas leidžia tiksliau nustatyti storosios žarnos polipus, uždegimines žarnų ligas, vėžį.

„Neužilgo Dienos chirurgijos centras minės 10-ies metų jubiliejų. Nuo pirmų dienų stengiamės žengti su mokslu, technikos naujovėmis, įvesti naujų paslaugų, atnaujinti medicinos įrangą ar papildyti modernia.

Esame įrengę 4 šiuolaikiškas operacines , o svarbiausia, siekiame pritraukti  kvalifikuotų specialistų, kurie galėtų dirbti su profesionalia įrangą ir teiktų mūsų pacientams saugias bei kokybiškas paslaugas“, - sako Dienos chirurgijos centro vadovė Svaja Kundrotienė.

Kolonoskopijos poreikis – didžiulis

Kolonoskopija – endoskopinis storosios žarnos ligų diagnostikos ir gydymo būdas, kurio metu aptinkami polipai, jie šalinami, paimama biopsija.

Storosios žarnos vėžys – viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų ir labiausiai paplitusių piktybinių susirgimų ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. 

Remiantis statistika, storosios žarnos vėžys yra trečias dažniausias piktybinis susirgimas tarp moterų ir vyrų.

Aptikta ankstyvoje stadijoje ši sunki ir pavojinga liga gali būti sutramdyta.

„Apsaugoti žmones nuo storosios žarnos vėžio mes galime atlikdami kolonoskopiją ir pašalindami rastus polipus, kol jie nespėjo supiktybėti.

Kuo daugiau randame ir pašaliname „iki vėžinių būklių“, tuo labiau sumažiname riziką žmonėms susirgti storosios žarnos vėžiu“, - kolonoskopijos svarbą pabrėžė doc., medicinos mokslų daktaras, RKL Dienos chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas, koloproktologas ir endoskopuotojas Dainius Šimčikas.

Dirbtinis intelektas – patikimas pagalbininkas

Naujo kolonoskopo galimybės – išties didelės. Atliekant procedūrą į kolonoskopą integruotas dirbtinis intelektas pirmiausiai parodo įtartinas vietas, kur galėtų būti polipas.

Gydytojo endoskopuotojo dėmesį jis atkreipia laužtiniais skliaustais ir garsiniu signalu.

„Ne visi polipai yra lengvai pastebimi - kartais jie aiškiai matomi tarsi augantis krūmas, tačiau pasitaiko ir labai plokščių polipų, kuriuos sunku pastebėti.

Dirbtinis intelektas greičiau nei žmogaus akis skenuoja ekrane rodomą banguojantį žarnyno vaizdą ir įspėja kur gali slėptis polipas.

Mums tai - tarsi antros budrios akys. Kolonoskopijos metu gydytojas endoskopuotojas dirba savo darbą ieškodamas patologijos, o dirbtinis intelektas, tarsi šalia esantis kitas asmuo pagalbininkas, padeda surasti net menkiausius polipus“, - naujojo kolonoskopo privalumus vardija gydytojas endoskopuotojas Dainius Šimčikas.

Moderni įranga ne tik padeda surasti daugiau polipų, bet ir juos apibūdinti. Polipai gali būti „suvėžėjantys“ (neoplastiniai) ir „nesuvėžėjantys“ (dažniausiai hiperplastiniai). Dirbtinis intelektas informuoja koks yra polipas: neoplastinis ar hiperplastinis.

„Procedūros metu endoskopu lendama gilyn per visą storąjį žarnyną ir nedidelę dalį plonos žarnos. Ištraukiant endoskopą žarnynas apžiūrimas dar detaliau.

Ši procedūra trunka apie 15 - 20 min., tačiau jeigu reikia šalinti labai daug polipų, apžiūra gali trukti ir iki valandos“, - aiškina gydytojas endoskopuotojas D. Šimčikas.

Procedūra – saugi ir neskausminga

RKL Dienos chirurgijos centre kolonoskopija atliekama taikant bendrąją intraveninę anesteziją, t.y. vaistai suleidžiami į veną per kateterį. Pacientas procedūros metu snaudžia ir nejaučia jokio skausmo.

Pagrindinės priežastys dėl ko rekomenduojama kolonoskopija yra: matomas kraujas išmatose, teigiamas išmatų tyrimas dėl slapto kraujavimo, neaiški viduriavimo priežastis, atlikus kitus tyrimus įtariama žarnyno patologija.

Ypač būti budriems rekomenduojama tiems pacientams, kurių pirmos eilės giminės (tėvai, broliai, seserys) sirgo žarnyno navikais.

„Žmonės pamatę kaip kenčia jų artimieji nebebijo nei žarnyno išsivalymo prieš procedūrą, nei anestezijos, nei pačio tyrimo.

Jie žino, kad procedūra yra labai svarbi siekiant apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio“, - sako gydytojas D. Šimčikas.

Komplikacijos, atliekant kolonoskopiją – labai retos. Viena iš jų – pakraujavimas pašalinus polipus. Endoskopuotojas sako, kad dar nėra pasitaikę tokio kraujavimo, kad tektų „perpilti kraują“.

O po daugybinių polipų šalinimo, kraujas iš žaizdelių „parasoja“ ir savaime sustoja. Pacientas po procedūros retkarčiais stebi kraujo išmatose, bet gydytojas tai vadina ne komplikacija, o greičiau normalia eiga po intervencijos.

„Po procedūros pacientą galėtumėme išleisti maždaug praėjus pusvalandžiui, tačiau Dienos chirurgijos centre mes neskubame to daryti.

Rūpindamiesi paciento saugumu, pacientą po procedūros užlaikome iki valandos ar dviejų, kol, prižiūrimas slaugytojų,  žmogus pilnai atsigauna.

Per tą laiką yra paruošiami visi dokumentai, kurie iš karto atiduodami žmogui. Taip išvengiame komplikacijų ir pacientą išleidžiame pilnai sąmoningą, suteikę visą būtiną informaciją“,- sako gydytojas Dainius Šimčikas.

Kolonoskopijos procedūra finansuojama iš ligonių kasų, todėl pacientui ji nekainuoja.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder