Nors tyrimas koreliuoja su ankstesniais tyrimais, kuriais nustatyta, kad depresija dažniau serga žmonės, kurie iš savo mitybos raciono išbraukia mėsą, jis nuo jų skiriasi tuo, kad šis ryšys nepriklauso nuo maisto produktų vartojimo.
Šiame tyrime buvo atsižvelgta į daugybę mitybos parametrų, tokių kaip bendras suvartojamų kalorijų kiekis, suvartojamų baltymų kiekis, suvartojamų mikroelementų kiekis ir maisto apdorojimo laipsnis.
Tyrimo duomenimis, vegetarų mitybos racione suvartojamos maistinės medžiagos nėra didesnio depresijos paplitimo priežastis.
Priešingai, depresija gali būti viena iš priežasčių, skatinančių tapti vegetaru, nes jos simptomai gali būti didesnis polinkis į neigiamas mintis, pavyzdžiui, kaltės jausmą.
Nors depresija paprastai siejama su pernelyg pesimistiškomis mintimis, tyrimai rodo, kad žmonės, sergantys lengva ar vidutinio sunkumo depresija, realistiškiau prognozuoja neaiškių situacijų baigtis ir tiksliau įvertina savo vaidmenį ir galimybes.
Šiuo atveju vegetarai dažniau išsiaiškina, kad žiaurų elgesį su gyvūnais gaminant mėsą lemia vartotojų pigios mėsos paklausa.
Nors laikydamiesi vegetariškos mitybos asmenys gali jaustis lengvabūdiškai, gali būti, kad mėsos atsisakymas sukelia nelaimingumą dėl kitų veiksnių.
Pavyzdžiui, vegetarizmas gali turėti įtakos asmens santykiui su aplinka ir socialinei veiklai, kurioje jis gali dalyvauti.
Kai kuriais atvejais tai taip pat gali sukelti patyčias ar kitokią socialinę atskirtį.
Galiausiai depresija ir vegetarizmas gali būti trečiojo veiksnio pasekmė, o ne vienas iš jų tiesiogiai sukelia kitą. Tai gali būti bet kokios savybės ar patirtis, susijusios tiek su depresija, tiek su vegetarizmu
Pavyzdžiui, moterys dažniau nei vyrai tampa vegetarėmis ir patiria depresiją. Tačiau Brazilijoje atliktame tyrime buvo atsižvelgta į lytį, todėl šis trečiasis kintamasis buvo atmestas.
Nepriklausomai nuo finansinės padėties ir gyvenimo būdo pasirinkimo, žmonėms, kurie nevartoja mėsos, depresijos epizodai pasireiškia dažniau.
Tačiau šio ryšio negalima paaiškinti maistinių medžiagų trūkumu. Šiam ryšiui išryškinti būtini longitudiniai duomenys.
Tyrimas paskelbtas žurnale "Journal of Affective Disorders".
Jei patiko straipsnis, nepamirškite pasidalinti su draugais Facebook!
Taip pat skaitykite:
- Galvos skausmas perspėja ir apie tai, kad metas išgerti vandens
- Dažna sloga, apsunkęs kvėpavimas – peršalimo ar rimtesnių sveikatos sutrikimų pranašai?
- 8 būdai, kaip, sustiprinti smegenų sveikatą: neurologas pataria
- Dietologė įvardijo uogas, kurios stabdo senėjimo procesus: jos pasižymi priešvėžinėmis savybėmis
- Visa tiesa apie ežiuolę: ar tikrai padeda imuninei sistemai?
- Probiotikų užtaisas: naudingos medžiagos ir galinčios pakenkti
Rašyti komentarą