Ne visiems į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams pavyksta patekti pas sveikatos priežiūros specialistus

Valstybės institucijos teigia, kad visiems į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams garantuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau realybėje situacija kiek kitokia. Dalis ukrainiečių tikina, kad negali patekti pas šeimos gydytoją, poliklinikos esą atsisako juos registruoti, tad tenka naudotis privačių klinikų paslaugomis.

 

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Valstybinė ligonių kasa (VLK) teigia, kad iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų į Lietuvą pasitraukusiems žmonėms teikiamos paslaugos, kurios apmokamos ligonių kasų.

Noriu pasidalinti istorija ir nusivylimu, nes pavargau skambinėti per įstaigas.

Feisbuke sukurtose paramos Ukrainai grupėse lietuviai, apgyvendinę karo pabėgėlius, dalijasi istorijomis, kuriose teigia, kad dalis sveikatos problemų turinčių ukrainiečių negali patekti pas specialistus.

„Noriu pasidalinti istorija ir nusivylimu, nes pavargau skambinėti per įstaigas, o ką jau kalbėti apie ukrainietę, ji nė tiek nebūtų galėjusi.

Moteris 61-ų. Turi sveikatos problemų, dar prieš karą pradėjo tvarkytis neįgalumą, bet nespėjo. Čia atvykusi nori patekti pas gydytoją. Perskaičiusi begales informacijos ukrainiečiams randu, kad ji kaip ir galėtų kreiptis į neįgalumo tarnybą, bet ten reikia gydytojo siuntimo. Moteris registruota darbo biržoje, turi leidimą gyventi Lietuvoje, bet negali patekti pas šeimos gydytoją, nes nėra socialiai drausta.

Kalbėjom su darbo birža, ji sako kreiptis į „Sodrą“. „Sodra“ teigia, kad jeigu nedirba ir neužsiima individualia veikla, pas gydytojus kreiptis negali (tik būtina pagalba, suprask, jei jau visai miršta), Valstybinė ligonių kasa sako, kad padeda tik jei žmogus dirba.

O tai ką daryti, jei žmogus negali dirbt?

O tam, kad bandytų gauti neįgalumą, pirmiausia turi kreiptis pas gydytojus, kad viską surašytų, o ten nepriima arba turi mokėti“, – feisbuke nuogąstavo moteris.

Tiesa, dalis komentatorių teigė, kad tokiu atveju reikia kreiptis į Migracijos departamentą.

„Buvo labai panašus atvejis, į pabėgėlių centrą atėjo ukrainietė, kurią poliklinika atsisakė registruoti. Pasirodo, tiesiog registravimo metu migracija nesuteikė paciento kodo ESI. Vėliau migracija suteikė ir atspausdino jį, o tada sugebėjome užregistruoti ją pas gydytojus“, – rašė vienas feisbuko vartotojų.

Apgyvendinau du ukrainiečių senelius Alytuje. Baisi painiava, gydymo negauna, socialinis nusisuko.

Panašių istorijų socialiniuose tinkluose apstu, dalis ukrainiečius apgyvendinusių lietuvių tikina, kad valstybinių įstaigų darbuotojams šiuo klausimu trūksta supratingumo ir noro surasti sprendimą.

„Apgyvendinau du ukrainiečių senelius Alytuje.

Baisi painiava, gydymo negauna, socialinis nusisuko, nes tokie įstatymai. Jau du mėn. pati išlaikau ir naudojuosi privačių gydytojų paslaugomis, nes niekur prisibelsti neįmanoma“, – tikina moteris.

Dalis komentatorių tikino, kad šios problemos kyla, nes valstybės įstaigų darbuotojai dar nespėjo priprasti prie naujos tvarkos.

„Dauguma valstybinių įstaigų darbuotojų sunkiai prisitaiko prie šios nestandartinės situacijos, nes dirba pagal senus rėmus“, – rašė moteris.

Archyvų nuotr.

Ukrainos vėliava. Lukas Balandis / BNS

Jeigu asmuo neužsiregistravo Migracijos departamente ir negavo ESI kodo, jam teikiama tik skubioji medicinos pagalba.

Alfa.lt kreipėsi į už sveikatos paslaugų suteikimą atsakingas institucijas. VLK pranešė, kad nuo karo pabėgę Ukrainos gyventojai turėtų užsiregistruoti Migracijos departamente, kur kiekvienam užsiregistravusiam asmeniui suteikiamas elektroninės sveikatos istorijos (ESI) kodas.

„Šis kodas nurodomas užsieniečiui išduodamoje registracijos kortelėje ir naudojamas pacientui identifikuoti e. sveikatos sistemoje, kai asmuo kreipiasi į gydymo įstaigą. Jeigu asmuo neužsiregistravo Migracijos departamente ir negavo ESI kodo, jam teikiama tik skubioji medicinos pagalba“, – teigė VLK Komunikacijos skyrius.

VLK pranešė, kad nuo karo pabėgę Ukrainos gyventojai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) Lietuvoje nedraudžiami, išskyrus turinčius leidimus laikinai gyventi ukrainiečius, kurie dirba ir moka PSD įmokas.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visi Lietuvoje įdarbinti ukrainiečiai apdrausti PSD, nes darbdavys gali įdarbinti asmenį kaip užsienietį – šiuo atveju PSD įmokos nemokamos. Taip pat darbdavys gali įdarbinti užsienietį kaip Lietuvos gyventoją – tokie užsieniečiai apdrausti visomis socialinio draudimo rūšimis“, – sakė ligonių kasų atstovas.

Jiems galioja tokia pati tvarka kaip ir mums. Jei asmuo atvykęs iš Ukrainos yra visiškai nedraustas savo šalyje, tai čia atvykus ir kyla problemų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) teigė, kad ukrainiečiams priklauso nemokamos šeimos gydytojo paslaugos.

„Reikia kreiptis į savivaldybės, kurioje asmuo užsiregistravo, teritorijoje tam specialiai paskirtą gydymo įstaigą. Kitais atvejais, jei asmuo jau yra apdraustas PSD Lietuvoje – tuomet jis gali prisirašyti savo pasirinktoje gydymo įstaigoje. Svarbu, norint paslaugas gauti nemokamai: gydymo įstaiga turi būti pasirašiusi sutartį su teritorine ligonių kasa“, – tikino „Sodros“ atstovė.

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Lankauskaitė tikino, kad Ukrainos piliečiams nemokamai suteikiamos tokios pačios gydymo paslaugos kaip ir lietuviams.

„Nebuvo kuriami nauji įstatymai, ukrainiečiai prilyginti lietuviams, todėl jiems galioja tokia pati tvarka kaip ir mums. Jei asmuo atvykęs iš Ukrainos yra visiškai nedraustas savo šalyje, tai čia atvykus ir kyla problemų“, – sakė L. Lankauskaitė.

Į Lietuvą jau yra atvykę daugiau kaip 52 tūkst. asmenų iš Ukrainos, daugiau nei 20 tūkst. iš jų – nepilnamečiai.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder