O kaimynams tenka kęsti pavojingas situacijas ir taikstytis su neadekvačiu elgesiu. Ar tikrai nieko negalima pakeisti?
Kaimynai bijo
Į „Vakaro žinių" redakciją kreipėsi Vilniaus rajono gyventoja Zina (tikrasis vardas redakcijai žinomas, - aut. past.), moteris pasakojo turinti jauną kaimyną, kuris serga šizofrenija, ligos paūmėjimo metu tampa agresyvus, todėl aplinkiniai jo bijo.
Zina tikino, kad vaikinas yra užsipuolęs su štanga statybininkus, išdaužęs mašinos langą vienai moteriai, medį siaubingai iškapojęs ir panašiai. Moters pasakojimu, vaikino tėtis ignoruoja sūnaus ligą ir iš sudėtingų situacijų savo atžalą bando išsukti.
Zina teigė, kad vaikinas net turi vairuotojo pažymėjimą ir važinėja automobiliu. Dėl to stebėtis, pasak pašnekovės, nereikėtų, mat jaunuolis niekur neregistruotas kaip sergantis psichikos liga.
Ligai paūmėjus, jis tampa agresyvus, kaimynai nuolat kviečia policiją. Bet problema išsprendžiama tik trumpam. Nes vaikinas negauna jokio nuolatinio gydymo.
„Man šio vaikino labai gaila, juk galėtų gydytis ir normaliai gyventi, žinokite, aš verkiu, kaip jo gaila, - graudinosi moteris. - Aš apie šizofreniją nemažai žinau, sergantieji yra protingi, net talentingi. Tačiau atsiranda agresyvumo priepuoliai ir jie tampa pavojingi sau ir kitiems."
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis „Vakaro žinioms" teigė, kad psichikos ligomis sergantys asmenys kelia nemažai problemų policijos pareigūnams.
„Gana dažnai tenka vykti į tokius iškvietimus, kur agresyvūs ligoniai ne tik kelia grėsmę aplinkiniams, bet ir priešinasi ar puola policijos pareigūnus.
Prisiminkime visai neseną įvykį, kuomet pareigūnui, išnaudojusiam visas spec.priemones, teko panaudoti šaunamąjį ginklą ir nušauti agresyvią moterį", - skaudžią istoriją priminė R.Matonis.
Kai žmonės iškviečia policiją dėl psichikos liga sergančio agresyvaus asmens pavojingo elgesio, jis, pasak pašnekovo, paprastai pristatomas į psichiatrijos ligoninę, kur yra tam tikros jų priežiūros sąlygos. Jei asmuo padaro nusikalstamą veiką, jis talpinamas į areštinę, o jau vėliau teismas sprendžia, kokią nuobaudą ar gydymą jam skirti.
Startuos mobilios komandos
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė aiškino, kad Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme yra numatyta priverstinio hospitalizavimo ir gydymo galimybė, jei asmuo kelia realią grėsmę sau, aplinkinių gyvybei, sveikatai ar turtui.
„Priverstiniam gydymui, hospitalizavimui reikia iki 3 darbo dienų, sprendimą priima gydytojas-psichiatras ligoninėje, kur ligonis priimamas. Jeigu reikia gydymą pratęsti, gydymo įstaiga kreipiasi į teismą, ir tada teismas pratęsia, - pasakojo M.Oleškevičienė.
- O jeigu padaroma nusikalstama veika, tada pagal BK 98 str. atliekama nepakaltinamumo ekspertizė. Ir tada teismas skiria gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje."
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad agresyvumo nereikia visada sieti su psichikos liga ir palyginimui pateikė statistiką: 2022 metais nuteistų dėl nusikaltimų asmenų buvo apie 16 tūkst., 250 asmenų teismas skyrė priverstinį gydymą.
M.Oleškevičienė pasidžiaugė, kad šįmet buvo priimtas SAM ministro įsakymas dėl naujo tipo paslaugos. 3,6 mln. eurų europinių lėšų skirta šalyje steigti 19 mobilių komandų psichikos ir elgesio sutrikimų gydymui bendruomenėje. Iš šių lėšų šiuo metu ruošiama reikiama infrastruktūra, įrengiamos patalpos, perkami automobiliai ir t.t.
Vieną mobilią komandą sudarys 10 etatų. Bus 1 psichiatras (200-ams pacientų), 6 slaugytojai, socialinis darbuotojas, psichologas ir pagal poreikį kitas specialistas.
„Jie prižiūrės pacientus, dažnai patenkančius į ligonines, kuriems dažnai taikomas priverstinis hospitalizavimas.
Kuriems teismas už nusikaltimus skiria ambulatorinį priverstinį gydymą. Taigi tiems sunkiems, nemotyvuotiems pacientams intensyvi priežiūra bus. Vienas slaugytojas turės 32 atvejus, ir tuos žmones prižiūrės dvejus metus", - aiškino SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja.
Interviu su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriumi Martynu MARCINKEVIČIUMI:
- Kokia yra situacija dėl žmonių, sergančių psichikos ligomis, ar jų artimųjų apsisprendimo gydytis ar ne?
- Žmonės, turintys sunkesnių psichikos sutrikimų, labai dažnai nenori ir nesutinka gydytis. Taip pat, jei paskirtas gydymas, būna, nevartoja gydytojo paskirtų vaistų. Tai pati didžiausia problema psichiatrijoje.
Visi pablogėjimai susiję su tuo, kad žmonės nepripažįsta ligos ir patys koreguojasi gydymą. Šiuo metu dauguma psichikos ligų gydoma gana efektyviai, jei žmogus sąmoningai bendradarbiauja ir gydosi.
Problema, kai artimieji nepripažįsta žmogaus ligos, irgi egzistuoja. Ypač dažnai tai būna ligos pradžioje.
Tada artimieji labai nenori pripažinti, kad jų šeimos narys - dažniausiai tai būna jaunas žmogus - susirgo sunkia psichikos liga. Ypač tas pasakytina apie tėvus. Būna, vaikai ir gabūs, vaikystę puikiai praleidę, ir gerai mokęsi, įstoję į aukštąją staiga suserga.
Turėjome vieną išskirtinį atvejį, kai susirgus sūnui sunkia ligos forma, mama buvo padavusi į teismą apie 10 Lietuvos gydymo įstaigų, pradedant poliklinika, baigiant mūsų ligonine, Santaros klinikomis, Kauno klinikomis.
Čia dėl to, kad sūnui esą visos įstaigos nustatė neteisingą diagnozę. Teismo procesas baigėsi tuo, kad mamos ieškinys buvo atmestas. Bet mama buvo įsitikinusi, kad jos vaikui galvos trauma, tiesiog visi medikai nepastebi...
- O jei sergantis psichikos liga žmogus gydosi ir mato, kaip pagerėjo jo gyvenimo kokybė, kaip tada keičiasi situacija?
- Tada nuomonė keičiasi, ir artimųjų nuomonė keičiasi. Be abejo, būna ir skausmingų atvejų, kai pats pacientas ateina ir prašo pagalbos, o artimieji pradeda įkalbinėti, kad „tu gi ne durnas", „taigi tau teises atims, iš darbo išmes".
Kai nenori gydytis nei žmogus, nei artimieji to nepageidauja, tada labai sunku tokį pacientą paguldyti į ligoninę. Bet paguldymas į ligoninę išsprendžia klausimą mėnesiui ar kelioms savaitėms. O jeigu žmogus grįžta namo ir netęsia gydymo, tai po kažkiek laiko vėl pablogėja.
- Kodėl žmonės nenori gydytis? Dėl dar likusio visuomenės požiūrio, kad kiti sužinos, gėda?
- Yra dvi priežastys: dėl psichikos ligų stigmos bei neigimo fenomeno. Per sunku žmogui priimti liūdną informaciją ir jis ją paprasčiausiai neigia. Čia toks gynybos mechanizmas.
Jeigu žmonės pripažintų ligą ir priimtų paskirtą gydymą, būtų žymiai mažiau paūmėjimų, žmonės galėtų gyventi kokybiškiau. Mes pastebime dar tokį dalyką - kai žmogui pradeda blogėti, jis atsisako vaistų arba prašo sumažinti dozes. Tai būna pablogėjimo simptomas.
Jei žmogus gydosi, prisižiūri, jis gali kokybiškai gyventi. Kiekvieno aplinkoje greičiausiai atsiras žmonių su šia diagnoze (šizofrenija, - aut. past.) ir jūs to nesužinosite. Nes žmogus gydosi. Gyvename XXI amžiuje, 30 metų nepriklausomoje Lietuvoje ir reikėtų atsisakyti stigmų, kad psichikos ligos yra kažkokios ypatingos.
Jos yra lygiai tokios pačios, kaip ir širdies ligos, jos gali būti efektyviai gydomos. Tikrai kreiptis į specialistus yra verta. O stigmos yra atėjusios iš sovietmečio, kai ir vaistų nebuvo ir šalutinių reiškinių buvo.
- Psichikos ligos paveldimos ar įgytos?
- Tiesiogiai paveldėtų psichikos ligų praktiškai nėra. Jei kalbame apie sunkias ligas, kaip psichozės, šizofrenijos, tai jų mechanizmas iki galo nėra aiškus ir priežastys nėra aiškios.
Depresija, nerimo sutrikimai, panikos atakos dažniausiai būna gyvenimo būdo ligos, dažniausiai jos nuo pervargimo, perdegimo, gyvenimo krizių.
Stebime visiškai naują fenomeną, prasidėjusį po pandemijos, pirminį psichozės išsivystymą po narkotikų vartojimo. Kalbu apie kanapes ir sintetinius narkotikus. Kartais tos psichozės ir lieka visam gyvenimui.
Čia labai baisus dalykas, mes tikrai daug turime pacientų. Ir tokių pacientų daugėja. Marihuanos vartojimas buitiniu lygmeniu 3-4 kartus didina psichozės atsiradimo riziką.
O jeigu vartojimas intensyvus, tai net 6-8 kartus didina. Nuo sintetinių narkotikų turime psichozių net po vienkartinio pavartojimo. Čia labai skaudi ir aktuali problema.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą