Netvarka sveikatos apsaugos sistemoje ministerijai nekliūna

Nors Sveikatos apsaugos ministerijos nustatomos bei keičiamos tvarkos jau tapo įprastu reiškiniu, žmonės vis tiek nebespėja jose susigaudyti. Tarsi to būtų maža, vis didesnė betvarkė fiksuojama elektroninėje erdvėje. Deja, bet pačiai Sveikatos apsaugos ministerijai, sprendžiant iš pateikiamų atsakymų, esama situacija nekliūna ir jokių veiksmų ši institucija imtis neplanuoja.

Besimptomiai ar tiesiog sveiki?

Eilinį kartą keisdamas savo paties sugalvotą tvarką, SAM vadovas Arūnas Dulkys nusprendė, kad kai kurių profesijų besimptomiai kovidiniai ligoniai galės eiti į darbą.

Prisiminę, kaip žmonės buvo gąsdinami COVID-19, skaitytojai bandė suprasti, kaip tie besimptomiai bus išaiškinami ir kodėl vieniems galima dirbti, o kitiems ne.

„Gal tarp Jūsų yra medicinos darbuotojų? Norėčiau paklausti kas yra besimtomis ligonis? Dar besimokant vidurinėje mokykloje biologijos pamokose buvo ir žmogaus anatomija.

Nuo tada žinojau, kad bet koks sergantis organas duoda apie save žinoti, atsiranda simptomai. Pvz: jeigu prasideda gerklės uždegimas ją peršti - simptomas yra? Yra. Jeigu skauda širdį, skauda duobutę arba visą širdies plotą simptomas yra?

Yra. Peršalai - sloga, čiaudulys, irgi simptomai yra. Galima būtų vardinti iki begalybės.

Tad ir kyla klausimas tai kas tas besimptomis? Ir kuo besimptomis gydytojas skiriasi nuo kitų profesijų ? Vieniems leista dirbti, kitus ,,uždaro". Šiaip labai norėtųsi išgirsti iš ,, sveikatos mokslo profesorių", tokių kaip PIŠ ir A.Dulkio, kodėl sergantis besimptomiu covid gali nešioti pensijas?

Juk valdantieji taip stengėsi apsaugoti labiausiai pažeidžiamus asmenis mūsų senjorus. Ar jie išvis draugauja su logika?", - teiravosi skaitytoja Raminta.

Išaiškinti šį, kasdienybe tapusį rebusą buvo paprašyta SAM

Ministerija atsiuntė šabloninį atsakymą apie tai, jog „besimptome COVID-19 ligos forma serga asmenys, kurių organizme atlikus laboratorinį tyrimą buvo aptikta koronaviruso infekcija, tačiau asmuo nejaučia jokių COVID-19 ligai būdingų simptomų - karščiavimo, kosulio, gerklės skausmo, galvos ar raumenų skausmo ir kt".

Jos atstovų teigimu, tokią ligos formą lemia paciento organizmo imuninio atsako ypatumai.

„Leisti dirbti besimptome forma sergantiems, tačiau puikiai besijaučiantiems asmenims gali būti leidžiama tik tose veiklos srityse, kurios užtikrina gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, ir tik kritiniais atvejais, jei COVID-19 vienu metu apsikrės tiek darbuotojų, kad jų nebus kuo pakeisti ir taps neįmanoma šias funkcijas atlikti (pvz., likviduoti šilumos tinklų avarijos).

Tokiems kritiniams atvejams parengtos specialios testavimo ir apsaugos priemonių dėvėjimo taisyklės. Gyvybiškai svarbių sričių darbuotojų grupės buvo išskirtos pasitarus su valstybės institucijomis ir savivaldybėmis", - nurodė ministerijos atstovai.

Čia reikėtų prisiminti mediko, profesoriaus, habilituoto daktaro Eduardo Vaitkaus pastebėjimus.

Pasak jo, patys greitųjų testų kūrėjai pripažino, jog jie tinkami tik genetinės medžiagos organizme aptikimui, o ne klinikinei susirgimo diagnostikai. Nepaisant to, mūsų valdžia nenorėjo ir vis dar nenori pripažinti, jog 100 proc. teisingų duomenų nebūna.

Dar blogiau yra tai, jog apie klaidingus rezultatus nėra diskutuojama ir nepateikiami oficialių gamintojų duomenys.

Tai lemia, kad viešumoje pasirodo pati įvairiausia informacija.

Taip pat vis garsiau kalbama, kad taip vadinami „besimptomiai" buvo sugalvoti tam, jog valdžia toliau galėtų manipuliuoti virusu ir pateikti jai palankius susirgimų skaičius. Tokias prielaidas dar labiau sustiprina leidimas dirbti „tam tikroms sergančiųjų grupėms"...

Kas vyksta e.sveikatoje?

„Vakaro žinios" neseniai rašė apie tai, kaip pas medikus nesilankę ir net telefonu su jais nekalbėję žmonės savo paskyrose rasdavo įrašus apie menamus vizitus. Informavus apie tai ligonines privalančią kontroliuoti, o ne uždarinėti SAM, pastaroji visą atsakomybę suvertė gydymo įstaigoms. Matant tokį atsakingos institucijos požiūrį, nereikia stebėtis, kad „stebuklai" šioje, brangiai mokesčių mokėtojams kainavusioje, sistemoje nesibaigia.

„Mums nutiko tokia keista istorija. Sūnui sausio 31 d. patikros punkte buvo atliktas PGR tyrimas. Tą patį vakarą, apie 20.30 val. e.sveikatoje gavome atsakymą- Sars-Cov-2 RNR nerasta. Rytą žmona papildomai gavo pranešimą į telefoną, kad rezultatai įkelti.

Kitą dieną žmonai paskambino ir pranešė, kad jai būtina izoliuotis.

Žmona nesuprato, kas ir kaip. Pagalvojo, kad gal tai - nesusipratimas. Priminė, kad sūnaus tyrimo rezultatas buvo neigiamas. Nepaisant to, skambinusi moteris pabrėžė, kad testas - teigiamas. Tikriausiai pagalvojo, kad žmona meluoja.

Nors ji turi atsisiuntusi tyrimo protokolą, todėl ir pasakė, kad, greičiausiai įvyko nesusipratimas.

Skambinusi moteris teigė atvirkščiai. Žmona prisijungė prie e.sveikatos ir...staigmena. Vietoje „Nerasta" atsirado „Rasta". Dabar įdomiausia - vaikas yra užsikrėtęs, ar ne? Kaip taip gali būti, čia nesi užsikrėtęs, po kurio laiko kažkas nusprendžia, kad esi?" - pokyčius po pokyčių bandė suprasti Saulius.

Neilgai trukus, vyras atsiuntė naują sūnaus antigenų tyrimą. Rezultatas buvo neigiamas...

SAM, kaip jau tampa įprasta, savo atsakomybės šiame chaose neįžvelgė ir jokių, situaciją galinčių pakeisti veiksmų, imtis nesiruošė.

„Už teisingą duomenų suvedimą į e. sveikatos sistemą yra atsakinga tyrimą atlikusi gydymo įstaiga, todėl išaiškinimo reikėtų kreiptis į ją. Suvedant duomenis rankiniu būdu žmogiškųjų klaidų tikimybė egzistuoja, tačiau svarbiausia, kad jos būtų laiku pastebėtos ir ištaisytos.

Jeigu paciento netenkina suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, jis turi teisę pateikti skundą gydymo įstaigai arba Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos", - tik tiek į pateiktą užklausą sugebėjo atsakyti SAM atstovai.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder