Pagrindinėmis mirties priežastimis išlieka kraujotakos sistemos ligos ir piktybiniai navikai

Tai sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių.

Lietuvoje 2022 m. mirė 42 884 žmonės, t. y. 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 metais, skelbia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras.

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,5 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 18,4 proc., nuo COVID-19 ligos– 6,1 proc., o dėl išorinių mirties priežasčių – 5,4 proc. visų mirusiųjų.

Vyrų mirties priežastys

Praėjusiais metais Lietuvoje mirė 20 457 vyrai, lyginant su 2021 m. – 2 432 vyrais mažiau, skelbia Sveikatos informacijos centras. Vyrų mirtingumo rodiklis 2022 m. buvo 1548,4 atvejo 100 tūkst. vyrų (2021 m. – 1752,9 atvejo).

„Daugiausia (46 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 61,3 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 21,2 proc. – smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų“, – ataskaitoje teigia Sveikatos informacijos centras.

Nuo piktybinių navikų 2022 m. Lietuvoje mirė 4 278 vyrai, t. y. 20,9 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų, pažymima ataskaitoje.

Tuo tarpu 8,1 proc. visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 1 658 vyrų 60,5 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (apima transporto įvykius, nukritimus, paskendimus, atsitiktinius apsinuodijimus). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 2,4 karto daugiau vyrų negu moterų.

Sveikatos informacijos centras taip pat pažymi, kad nuo COVID-19 ligos mirė 1 260 vyrų (6,2 proc. visų mirusių vyrų). Vyrų mirtingumo rodiklis lyginant su 2021 m. sumažėjo 2,6 karto.

Tuo tarpu virškinimo sistemos ligos sudarė 5,6 proc. vyrų mirties priežasčių – nuo jų mirė 1 153 vyrai.

Moterų mirtingumas

Pastaraisiais metais Lietuvoje mirė 22 427 moterys, lyginant su 2021 m. – 2 430 moterų mažiau.

Sveikatos informacijos centras praneša, kad daugiausia moterų (58,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 2022 m. buvo 866,8 atvejo 100 tūkst. moterų (2021 m. – 883,3 atvejo).

Nuo piktybinių navikų 2022 m. mirė 3 621 moteris ir tai sudarė 16,1 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, storosios žarnos bei kasos piktybinių navikų.

Trečioji moterų mirties priežastis yra COVID-19 liga. Nuo jos 2022 m. mirė 1 346 moterys (6 proc. visų mirusių moterų). Koronaviruso mirtingumo rodiklis pastaraisiais metais buvo 89,1 atvejo 100 tūkst. moterų ir lyginant su 2021 m. sumažėjo 2,8 karto.

Ketvirtoje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2022 m. mirė 1 053 moterys ir tai sudarė 4,7 proc. visų mirusiųjų moterų.

Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys

23 proc. visų mirusiųjų 2022 m. sudarė 16–64 m. amžiaus asmenys (34,5 proc. vyrų ir 12,8 proc. moterų mirčių).

Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (18,8 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7,1 proc.) ir kepenų ligų (6,9 proc.).  

Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 11,1 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, nuo kepenų ligų – 10,2 proc. virškinimo organų piktybinių navikų – 9,2 proc.

Vaikų mirties priežastys

Pastaraisiais mirė 58 1–17 metų amžiaus vaikai – 35 berniukai ir 23 mergaitės.

Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys buvo išorinės mirties priežastys (37,9 proc.), piktybiniai navikai (15,5 proc.) ir nervų sistemos ligos (12,1 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių 2022 m. mirė 22 vaikai (16 berniukų ir 6 mergaitės) ir tai yra 15,4 proc. mažiau lyginant su 2021 m.

2022 m. mirė 67 kūdikiai (vaikai iki 1 metų), lyginant su 2021 m., 6 kūdikiais mažiau. Kūdikių mirtingumo rodiklis 2022 m. – 30,1 atvejo 1 000 gyvų gimusiųjų (2021 m. – 31 atvejo). Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (40,3 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (40,3 proc.).

Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)