Profesorė Kvedarienė: šiandien esame kur kas didesni optimistai

- Panašu, kad alergologams darbo netrūksta?

- Tai labai įdomi specialybė. Alergologas savo kasdieniame darbe visuomet turi iššūkių, nes alergija yra labai plati patologija, galinti apimti odos, kvėpavimo takų, jungiamojo audinio ligas. Nuo slogos iki bronchinės astmos. 

Alergija gali kilti ne tik nuo šienligės, vabzdžių įkandimų, bet ir nuo vartojamų vaistų. Taigi, reikia labai daug žinoti, taikyti diferencinę diagnostiką, siekiant atskirti tikrąjį alergijos sukėlėją ir patvirtinti ligą bei paskirti tinkamą gydymą.

Tiksliai nustačius sukėlėją, galima iš tikrųjų padėti žmogui ir jis bus sveikas. Pavyzdžiui, atsiranda epizodiniai asimetriški veido, gyvybei pavojingi liežuvio tinimai. Viso diagnostinio algoritmo pagalba nustatome, kad kaltas vaistas nuo kraujo spaudimo. 

Žmogui paskiriamas kitas vaistas ir problema išnyksta. Kitas pavyzdys – sudėtingos molekulinės diagnostikos dėka galima nustatyti konkrečiam žmogui anafilaksiją sukeliančius maisto produktus, jų vengiant, rizika išnyksta.

- Kaip svarbu alergologui nuolat tobulėti?

- Šioje srityje reikia nuolat mokytis. Gerėja diagnostika, todėl nuolat atsiranda įvairiausių naujų diagnostinių metodų. 

Prieš kelis metus pradėta taikyti molekulinė diagnostika, kurios dėka sužinome ne tik, kam alergiškas pacientas, bet ir kuriai alergeno daliai. 

Tai įgalina žinoti sunkių alerginių reakcijų riziką, numatyti kryžmines reakcijas bei tiksliai pritaikyti gydymą. Tobulėjant diagnostikai, nuolat reikia būti dėmesingam. Geras gydytojas turi kritiškai žiūrėti į kiekvieną tyrimą – kiek jis jautrus, kiek specifiškas, taigi, žinoti, ar jis tiesą sako. 

Reikia gilintis į alerginių reakcijų patofiziologiją ir, žinant, kad jos yra sukeliamos skirtingų ląstelių – greitos B limfocitų, lėtos – T limfocitų, galima tikslingai paskirti tyrimus: vieniems asmenims bus naudingesni odos tyrimai, kitiems – kraujo. 

Prieš 20-30 metų sakydavom, kad jei žmogus alergiškas gyvūnams ar pieno produktams, turi to vengti. 

Šiais laikais jau yra nauji gydymo metodai, leidžiantys problemą išspręsti: mažomis dozėmis alergeno suformuojamas imuninis atsakas, taip žmogaus organizmas pats gali su alergine reakcija susitvarkyti.

- Ar pasaulyje ir Lietuvoje alergijų tendencijos panašios?

- Kiekvienoje šalyje sergančiųjų skaičiaus ir patologijų tendencijos šiek tiek skiriasi. Tačiau bendros tendencijos, kurios priklauso nuo amžiaus, Europoje ir Lietuvoje yra panašios.

Pasaulio alergijos organizacijos (WAO) duomenimis 2024 metais skirtingose šalyse 5–40 proc. pasaulio gyventojų turėjo bent vieną alerginę ligą.

Dažniausia patologija – alerginė sloga, ją turi beveik 25 proc. visos populiacijos. Bronchine astma serga apie 4–5 proc. pasaulio suaugusiųjų ir iki 10 proc. vaikų. Maisto alergijos vargina 8–10 proc. vaikų, 3–4 proc. suaugusiųjų.

Lietuvos higienos instituto paskelbtais 2024 metų duomenimis, bendras alerginių ligų paplitimas yra net 7,2 proc. visų registruotų ligų atvejų. Vaikų (0–17 m.) grupėje alerginės ligos sudaro apie 11,5 proc. visų ligų. 

Dažniausios jų – alerginė sloga (apie 6,8 proc. vaikų), atopinis dermatitas (4,5 proc.), astma (2,7 proc.). Nežiūrint, kad skaičiai yra mažesni, per paskutinius 15 metų vaikų alerginio rinito atvejų skaičius išaugo daugiau nei 2,3 karto. Viena tų priežasčių – klimato atšilimas. 

Žiedadulkių sezono pradžia pastaraisiais metais vidutiniškai prasideda 10–14 dienų anksčiau nei 1990-aisiais, o kai kurių augalų žiadadulkių piko koncentracija išaugo iki +25–30 procentų.

Higienos instituto ir Vilniaus universiteto tyrimų duomenis, nuo 2000 iki 2024 metų alergine sloga sergančių skaičius išaugo beveik 2,4 karto, o atopiniu dermatitu – apie 2 kartus. 

Astma sergančiųjų asmenų skaičius didėja lėčiau, bet vis tiek rodo nuoseklų augimą. Vaikučiams – maisto alergijos, kurios pasireiškia odos bėrimais: oda niežti, rausta, vaikas kasosi, verkia, nemiega.

Paauglystėje atsiranda alerginės slogos. Būna, kad vaikas negali pasilikti pas senelius kaime, nes vos atvykęs ima čiaudėti, ašaroti, o tėvai pagalvoja, kad tai peršalimas ar virusas. Dažnai tai alergija namų dulkių erkėms senose pagalvėse arba gyvūnams. 

Net 50 procentų turinčiųjų alerginę sloga, deja, suserga bronchine astma. Tada, susidūrus su alergenais, jau pasireiškia ne tik sloga ar čiaudulys, bet ir švokščiantis kvėpavimas, dusulys.

Vyresniame amžiuje atsiranda nauja problema – naudojant daug maisto papildų bei vaistų vystosi medikamentinė alergija. 

Kontaktiniai alerginiai dermatitai nuo įvairios kosmetikos – šampūnų, kremų, losjonų taip pat dažna vyresnio amžiaus asmenų problema.

- Pastebima, kad alergiškų žmonių daugėja. Kodėl?

- Daug faktorių lemia, kad esame vis labiau alergiški, ypač mūsų aplinka ir mūsų pačių genetinė informacija, kuri kinta šioje aplinkoje. Dėl įvairių priežasčių, ypač taršos, keičiasi klimatas. 

Ilgėjant šiltajam periodui ilgėja ir žiedadulkių buvimas bei jų koncentracija. Tai reiškia, kad alergijos simptomai alergiškam asmeniui pasireiškia ilgesnį laiką.

Taip pat žiedadulkę, kurią mūsų organizmas vaikystėje priėmė kaip normalią, į paveiktą taršos ir pakeitusią formą, mūsų organizmas reaguoja kaip į svetimą, nes jos nebepažįsta. Kyla alergija – perdėta aktyvi reakcija į aplinkos faktorių. 

Be to, jei mes esame paveikti taršos, mūsų vaikučiai gali turėti tam tikrą genų mutaciją dėl kurios jie reaguos į tam tikrą alergeną.

Lygiai tas pats su maistu. Šiandien retas maistą gamina nuo pradžių ir dažnai renkasi greitą, jau paruoštą, kuriame gausu konservantų, saldiklių, skonio gerintojų. 

Taip pat šiuo metu labai skatinamas maisto papildų vartojimas, tačiau mūsų organizmo galimybės yra ribotos. Mūsų kepenys, inkstai turi visa tai perdirbti. Jei maisto papildai nėra aprobuoti ir jų per daug, gali kilti įvairių alerginių reakcijų.

- Ar dažnai žmonės painioja alergijos simptomus su kitomis ligomis?

- Mes turime daug pacientų, kurie ateina dėl įvairių bėrimų įtardami alergiją. Pirmas alergijos simptomas yra niežėjimas, kuris atsiranda dėl išsiskiriančio histamino. 

Tačiau panašiai atrodo ir įvairios odos ligos, oda tuo atveju niežti retai. Tam, kad atskirtume, yra daugybė testų. 

Greitoms reakcijoms nustatyti naudojami dūrio mėginiai, kaip „auksinis“ diagnostikos standartas, specifiniai kraujo tyrimai. 

Jei tai lėtos reakcijos, nesvarbu, kokio brangumo bus kraujo tyrimas, jis nieko neparodys. 

Tam reikalingi kitokie – odos lopo – testai. Todėl pirmiausia siūlyčiau pasitarti su specialistu. 

Maisto alergija dažnai painiojama su maisto sukeliamomis nepageidaujamomis reakcijomis, o jos gali būti įvairiausios – nuo virškinimo fermentų trūkumo, psichologinio netoleravimo iki virškinimo trakto ligų ar padidinto asmens jautrumo daug histamino turinčiam maistui. 

Reakcijos, vartojant vaistus gali būti dėl pačio vaisto, jo metabolitų, susidariusių organizme ar tiesiog virusinės ligos. Net ir sunkios organizmo reakcijos, vadinamos anafilaksinėmis ne visada yra alerginės prigimties, tad tikrai priežasčiai nustatyti reikalinga patyrusio specialisto konsultacija.

- Ar alergijos yra išgydomos ar tik kontroliuojamos?

- Jei prieš 20 metų sakydavome, kad neišgydomos, tai šiandien esame kur kas didesni optimistai, nes, pavyzdžiui, kvėpavimo takų alergijas dažniausiai galime išgydyti. Kalbu apie šienligę ir jos gydymą pačiais alergenais – imunoterapiją. 

Tai yra ilgas procesas, trunkantis apie 3-5 metus, bet žmogus, kuris čiaudėjo visą vasarą, duso, gali visiškai gerai jaustis. Bet pirmiausia labai svarbu tiksliai nustatyti, kam žmogus alergiškas. 

Šiais laikais nustatoma ne tik, kad asmuo alergiškas, tarkime, žiedadulkėms ar šunims, bet ir kuriai alergeno daliai. Molekulinė komponentinė diagnostika leidžia nustatyti, kad žmogus alergiškas, pavyzdžiui, tik šuniukui, o kalytę gali auginti.

Kalbant apie visišką išgijimą, simptomų sumažėjimą ar nebuvimą, taikant imunoterapiją galima padėti apie 90 procentų vabzdžių įkandimams ir apie 80 procentų žiedadulkėms ar namų dulkių erkėms alergiškų gydomų žmonių. Imunoterapija tinka ir vaikams nuo 4-5 metų. 

Ją rekomenduočiau pradėti kuo anksčiau, nes alergija turi tendenciją plėstis ir gilėti. Kuo toliau, tuo stipresnių vaistų reikia, taip pat yra rizika, kad vystysis astma. Jei alergiją „pagausime“ anksti, visų šių komplikacijų galime išvengti.

- Ar alergijų galima išvengti?

- Pirmiausia reikia žinoti, ko ir kaip vengti. Pavyzdžiui, norint išvengti alergijos dulkių erkėms, reikia naudoti ne pūkinę, o sintetinę ar grikių lukštų patalynę, naudoti vandeniu valantį siurblį, HEPA filtrus, oro jonizatorius. 

Reikalui esant – pasitelkti imunoterapiją, kuri reikalauja laiko ir šiek tiek finansinių investicijų. Šienlige sergantieji gali naudoti modernias mokslu patvirtintas aplikacijas telefone MASK–air ir Pasyfo, kuriose matys žiedadulkių koncentraciją jų buvimo vietoje, tad galės mažiau būti lauke ir taip sumažinti simptomus.

 Nustačius konkretų alergizuojantį maisto produktą ar vaistą, galima išvengti simptomų ar net prognozuoti, ko vengti.  

- Gal turite kokią įsiminusią paciento istoriją?

- Buvo toks smagus epizodas. Kartą atėjo mama su 5-erių metų mergaite, kuri dažnai sirgo. Blogai pasijusdavo vos nuėjusi į darželį – sloguodavo, čiaudėjo, bei dažnai sirgopūlinga sloga ir ausų uždegimais. 

Išsiaiškinome, kad ji alergiška namų dulkių erkėms, o darželyje pilna pagalvėlių ir pliušinių žaislų. Mergaitė šiek tiek pakeitė aplinką, jai pritaikėme imunoterapiją ir po metų mama jau džiaugėsi, kad dukrytės sveikata susitvarkė. Tokie optimistiniai atvejai rodo, kad mūsų darbas naudingas.

- Ko palinkėtumėte žmonėms, kurie įtaria turintys alergiją, bet delsia kreiptis į specialistą?

- Linkiu kuo greičiau tai išsiaiškinti, nes turinčiam polinkį į alergiją bėgant laikui alergenų ratas plečiasi. Jei žmogus serga atopiniu ar kontaktiniu dermatitu, negydant gali prasidėti antrinė infekcija, o gydymas komplikuotis. Vaikučiams alerginė sloga gali peraugti į ausų skausmą, akių ašarojimą, paakių raudonį, o pusei jų gali išsivystyti astma. 

Jei įtariame jautrumą vaistams, alergologas gali nustatyti tinkamus gydymui vaistus. Esant anafilaksijai vabzdžių įgėlimams, sėkmingai taikoma imunoterapija ir mirties nuo įgėlimo rizika mažėja. 

Siūlyčiau nepasitikėti vien tyrimais, kadangi kiekvienas jų turi „tiesos laipsnį“ – specifiškumą ir jautrumą, tad gali ir neatspindėti arba atvirkščiai rodyti alergiją, kurios nėra, nedelsti ir kreiptis į gydytoją alergologą ar alergologą-klinikinį imunologą, siekti nustatyti tikrąjį patologijos kaltininką ir užkirsti kelią patologijai.