Psichosomatika: liga, kuri prasideda galvoje

Specialistai tvirtina: mūsų kūnas ir emocijos iš tiesų yra glaudžiai susiję. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatrė Aušra Stankūnienė pasakoja apie tai, kaip atskirti, kada vertėtų problemos ieškoti pas šeimos gydytoją ar kitą medicinos specialistą, o kada laikas praverti psichologo ar psichiatro kabineto duris.

Nors psichosomatiniais sutrikimais skundžiasi vis daugiau žmonių, jau suvokiama, kad kiekvienas turi pasirūpinti ne tik kūnu, bet ir siela. Tad gydytojo rekomendacija pasikonsultuoti su psichiatru ar psichoterapeutu vis rečiau priimama kaip įžeidimas.

Ligos, sukeltos emocijų

Terminas „psichosomatika“ susideda iš dviejų graikiškų žodžių: „psyche“ – siela, „somos“ – kūnas. Juo vadinami funkciniai sutrikimai (kai žmogus jaučia simptomus, bet nėra somatinės ligos požymių), jų atsiradimą dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai. Trumpai tariant, galima sakyti, kad kūno ligą sukelia emocijos, kurios paprastai yra neįsisąmonintos.

„Negebėjimas įsisąmoninti jausmų ir tų jausmų ryšio su atsirandančiais simptomais vadinama aleksitimija, ir tai yra nemaža problema dirbant su šiais pacientais, – pasakoja psichiatrė Aušra Stankūnienė. – Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogus yra daugialypė biologinė sistema, kuri normaliai funkcionuoja tuomet, kai išlaikoma organizmo vidinė pusiausvyra.

Biocheminių ir fiziologinių procesų pastovumas lemia, kad žmogaus kūnas ir psichika išlieka sveiki. Kai žmogus patiria daug neigiamų emocijų, vieniems formuojasi psichikos sutrikimai (nerimas, nuotaikos svyravimai), o kitiems gali atsirasti psichosomatinių sutrikimų.“

Atskirti nėra lengva

A.Stankūnienė tikina: iškart identifikuoti, kokio pobūdžio skausmą, fizinį ar psichologinį, jaučia pacientas, nėra taip lengva. Paprastai žmonių nusiskundimai būna panašūs į kokią nors somatinę ligą.

„Savo praktikoje dažniausiai susiduriu su širdies, kraujotakos, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligas imituojančiais nusiskundimais. Skausmas širdies plote, kraujo spaudimo kilimas, dusulys, silpnumas.

Pasitaiko, kad žmogus išsigąsta, jog netrukus jį ištiks infarktas. Dusulio, kąsnio gerklėje jausmas gali imituoti kvėpavimo ligas. Skausmas skrandžio srityje, nevirškinimas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas ir panašūs simptomai imituoja virškinamojo trakto ligas.

  Padažnėjęs ar skausmingas šlapinimasis gali imituoti šlapinimosi funkcijos sutrikimus. Tačiau būna įvairių simptomų, kurių negalima priskirti jokiai somatinei ligai. Tik atlikus tyrimus, patvirtinus, kad nėra kūno ligos, galvojama apie psichosomatinį sutrikimą“, – pasakoja psichiatrė.

Gali pasireikšti kiekvienam

Trumpalaikius simptomus galime jausti kiekvienas, bet ne visiems pasireiškia sutrikimas. Anot psichiatrės, vis dažniau tenka konsultuoti žmones, kuriuos vargina psichosomatiniai simptomai. Jie dažnai būna pervargę, siekia sunkiai įgyvendinimų tikslų.

„Darbas po keliolika valandų per dieną, per trumpos atostogos, pavyzdžiui, po vieną, kitą dieną pridėjus prie laisvadienių, atgalinio ryšio iš viršininkų stoka. Jei tikslas yra būti „geriausiam“, „padaryti idealiai“, žinoma, kad patirsime nusivylimą – būti geriausiam ir padaryti idealiai tiesiog neįmanoma, nes niekas išties nežino, kas yra tas „idealiai“ ar su kuo tą „geriausiai“ palyginti.

Kai kovoti su sau išsikeltais uždaviniais nebėra jėgų, atsiranda skausmas ar kiti simptomai, imituojantys kūno ligas. Kūnas mums simbolizuoja, kad priėjome ribą, kad turime sustoti, ką nors daryti kitaip“, – sako specialistė.

  Kaip sau padėti?

Dažnas ne tik nesupranta, bet net ir neįsileidžia minties, kad, pavyzdžiui, galvos svaigimas gali būti susijęs ne su kūno skausmu. Psichosomatinių sutrikimų vis daugėja, o nuolatinė konkurencija darbe, visuomenėje, politinės ir ekonominės krizės bei šiuo metu šalia mūsų vykstantis karas nepagerina situacijos.

  „Nors psichosomatiniais sutrikimais skundžiasi vis daugiau žmonių, jau suvokiama, kad kiekvienas turi pasirūpinti ne tik kūnu, bet ir siela, – siūlo A.Stankūnienė. – Tad gydytojo rekomendacija pasikonsultuoti su psichiatru ar psichoterapeutu vis rečiau priimama kaip įžeidimas.

Psichoterapijos lankymas ir savęs pažinimas tampa vis labiau įprasta veikla. Padėti sau galite sureguliavę darbo ir poilsio režimą. Skirkite po 30 procentų sau, darbui ir miegui. Fizinis krūvis, sveika mityba, meditacija, relaksacija, hobis – tai priemonės, kurios taip pat gali padėti ir būti reikšmingos.“

Sidebar placeholder