Psichoterapinės grupės padeda keisti gyvenimą

Laukia terapijų gausa

Vaikystės, psichologinės traumos, išgyventos dvasinės krizės kartais taip nuodija gyvenimą, kad žmogus neturi jėgų nei noro gyventi, dirbti. Slegianti praeitis pasireiškia depresija, didžiuliu nerimu, panikos atakomis ar kitais psichinės sveikatos sutrikimais, kurie trikdo įprastą gyvenimo ritmą.

Sugrįžti į visavertį gyvenimą šiems pacientams padeda psichoterapinės grupės, į kurias nukreipia Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo gydytojai. Užsiėmimai Psichoterapijos dienos stacionare Baltikalnio gatvėje vyksta nedidelėse grupėse: nuo 8 iki 10 žmonių, kur jų laukia intensyvus gydymasis ir terapijų gausa.

Psichoterapinės grupės Psichoterapijos dienos stacionare sukurtos vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintu specializuoto dienos stacionaro darbo tvarkos aprašu. Kaip sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo laikinai vykdantis filialo vadovo funkcijas gydytojas psichiatras Mindaugas Būta, gydytojų specialistų atrinkti pacientai čia gauna kokybišką ir efektyvų gydymą, kad galėtų grįžti prie kasdienės veiklos ir gyventi visavertį gyvenimą.

Nuo lapkričio organizuojamose grupėse gydymo kursą jau baigė keliasdešimt žmonių. Kai kuriems jų pakako mėnesio, kitiems, priklausomai nuo savijautos, užsiėmimai buvo pratęsti iki dviejų mėnesių. M. Būta pasidžiaugė, kad psichoterapinių grupių nauda akivaizdi: negalėję dirbti ar mokytis pacientai po intensyvios terapijos sugrįžta į darbą, prisikelia visaverčiam gyvenimui.

„Stebint pacientų pokyčius kartais susidaro įspūdis, kad į terapiją ateina vienas žmogus, o išeina visai kitas. Žmonės ne tik pasveiksta, bet keičiasi jų vidus, mąstymas, gyvenimo tikslai“, - kolegai antrino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo medicinos psichologė ir psichoterapeutė, grupių analitikė Asta Bukavickienė.

Bijojo išeiti į lauką

Trečią dešimtį įpusėjęs Vytautas (vardas pakeistas) neseniai baigė gydymo kursą psichoterapijos grupėje. Ieškoti specialistų pagalbos vaikiną paskatino antroji pusė. Prieš kelerius metus išgyventa depresija su panikos atakomis, didžiuliu nerimu ir psichosomatiniais skausmais sugrįžo po artimo žmogaus mirties.

„Nieko nenorėjau veikti: nei dirbti, nei sportuoti, tik sėdėti namuose. Bijojau net išeiti į lauką ar nueiti į parduotuvę“, - tokią slogią būseną Vytautui kėlė juodos mintys galvoje.

Iki tol nesusidūręs su psichologais ar kitais psichikos sveikatos specialistais, uždaro būdo vaikinas prisipažįsta, kad iš pradžių psichoterapinėje grupėje buvo nedrąsu: pirmąsias savaites tik klausėsi kitų dalyvių, o kai prabilo pats ir atsivėrė - iškart palengvėjo. Po gautų specialistų patarimų, rekomendacijų jam tapo aišku, kaip valdyti emocijas, panikos atakas, pasikeitė požiūris į gyvenimą, atsirado daugiau pozityvumo, noro veikti ir dirbti. Vytautas pradėjo sportuoti, labiau rūpintis savimi ir sveika mityba.

Baigęs gydymą, vaikinas džiaugėsi, jog gydytojo nurodymu pateko į psichoterapinę grupę. Tiesa, jo gydymui prireikė vaistų, apie kuriuos anksčiau buvo neigiamos nuomonės, manydamas, kad taip greitai atsiras priklausomybė.

Svarbiausia - pirmas žingsnis

Kai kalbėjomės, Vytautas tądien lankėsi paskutinėje terapijoje. Žinodamas, kad kartą metuose vėl galės lankyti psichoterapiją, žadėjo sugrįžti ir kitąmet. „Psichoterapinės grupės lankymas padeda ne tik tada, kai tau blogai. Terapijose geriau pažįsti save, jos padeda tobulėti kaip asmenybei. Sporto klube stiprini kūną, o čia rūpiniesi savo vidinio “aš„ stiprinimu“, - pasakojo jaunas vaikinas.

Vytautui labiausiai patiko relaksacijos terapija, kur padedama atsipalaiduoti, mokoma kvėpavimo pratimų, suvaldyti panikos atakas. Tačiau filmų terapiją jis mieliau keistų į judesio terapiją ar ergoterapiją - jaučiantiems didžiulę įtampą per judesį ar veiksmą lengviau atsipalaiduoti, o filmą su mylimu žmogumi galima pažiūrėti ir namuose.

„Patarčiau nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus. Svarbiausia - padaryti pirmą žingsnį“, - sakė Vytautas.

Šio vaikino istorija - ne vienintelė, lydima sėkmės. Didžiulio nerimo vedama mergina greitai nutraukdavo visus santykius, tad atėjusi į grupę norėjo elgtis kaip ir gyvenime - nutraukti gydymą. Specialistų darbas padėjo įveikti nerimą bei suprasti, ką norėtų keisti gyvenime, o atsiskleidęs kūrybiškumas priminė pomėgį piešti ir padėjo pasirinkti būsimų studijų kryptį. Po sėkmingo gydymo mergina grįžo į ankstesnę darbovietę, iš kurios buvo išėjusi dėl patiriamo didžiulio nerimo.

Vaistai problemos neišsprendžia

Psichoterapeutė A. Bukavickienė pasidžiaugė, kad į užsiėmimus ateina nemažai jaunų žmonių, kurie paauga, subręsta kaip asmenybės, o sugrįžę į kasdienį gyvenimą vėl nori dirbti, mokytis, keisti savo gyvenimą. „Džiugu matyti, kaip jie keičiasi ir, atrodo, net pradeda švytėti“, - pasidžiaugė specialistė.

Keisti gyvenimą nusprendžia nemažai darboholikų, vadovaujamas pareigas užimančių asmenų, kurie būna išnaudoję visus vidinius resursus, „perdegę“. Po gydymo jie supranta, kad svarbu pasirūpinti ne tik kitais, bet ir savimi.

Pasak psichoterapeutės, vaistai problemų neišsprendžia, tik sušvelnina simptomus. Neišsprendus problemos bei nesuvokus jos priežasties, visi simptomai vėliau ar anksčiau sugrįš, o pašalinus ligos priežastį, simptomai išnyksta. Įvairios terapijos padeda žmogui suprasti save, išmoko reikšti emocijas, jas išsakyti, užmegzti brandesnius tarpusavio santykius.

„Nė vienas neužaugame nepatyrę tam tikrų traumų. Net pačių geriausių tėvų vaikai turės ką papasakoti savo psichoterapeutui. Vieniems vaikystės traumos gali būti didesnės, kitiems - mažesnės. Trauma galėčiau pavadinti ir tai, kai vaikystėje išmokstame nereikšti savo emocijų, jas slopinti, kurios vėliau pasireiškia per ligos simptomus. Negebėjimas išreikšti pykčio, jo slopinimas, nukreipimas į save ilgainiui gali sukelti panikos atakas arba susargdinti depresija“, - aiškino A. Bukavickienė.

Grupėje - griežtos taisyklės

Susirinkti save - taip kai kurie pacientai apibūdina gydymą psichoterapinėse grupėse, kur jų laukia intensyvus gydymasis: terapijos prasideda nuo 8 val. ir trunka iki 15 val. Pirmąją savaitę kai kurie prisipažįsta pavargstantys nuo intensyvaus darbo, tačiau specialistai paaiškina, jog terapijų gausa ir tam tikras tempas duoda poveikį.

Specialistai atrenka, kuriems tinka palaikomoji terapija, o kuriems reikia didesnės bei intensyvesnės psichologinės pagalbos, kad po kurio laiko galėtų grįžti į kasdienį gyvenimą. Grupėje nustatytos griežtos taisyklės: negalima vėluoti, neateiti leidžiama tik turint gydytojo leidimą. Jei nepaisoma nustatytų taisyklių, gydymas nutraukiamas.

Pacientas negali pats rinktis terapijų - taip jis įspraudžiamas į tam tikrą diskomforto zoną. Priešingu atveju darbas grupėje neduotų naudos. „Komfortas yra atostogos. Jei būtų galimybė pačiam rinktis terapijas, žmogui kiltų vidinis pasipriešinimas: šito nenoriu, to nemoku, ten negaliu... Nesusidūrusius su terapija ji gąsdina, tad žmonės ieško įvairių priežasčių nelankyti užsiėmimų“, - paaiškino A. Bukavickienė.

Be psichoterapinės grupės,

Dienos stacionare vyksta daug kitų terapijų: relaksacijos užsiėmimuose mokoma atsipalaiduoti, taisyklingai kvėpuoti, išlaikyti dėmesį čia ir dabar; dailės terapijoje per piešinius padedama geriau ir giliau pažinti save; filmų terapija leidžia pastebėti gilumines savo mintis, emocijas ir problemas; muzikos terapija skatina saviraišką, asmenybės augimą; šokio / judesio terapija padeda geriau susipažinti su savo kūnu ir jį pajausti, suprasti savo ribas ir galimybes - tam nebūtina mokėti šokti ar turėti klausą.

Pasakų ir dramos terapijos padeda geriau atskleisti vidinį pasaulį. Neseniai pradėta vesti emocijų valdymo kompetencijų grupinė terapija, paremta kognityvine elgesio terapija, kur mokoma keičiant savo mintis keisti emocijas, padedama išsikelti problemą, nusistatyti tikslus ir jų siekti.