duomenys

Ruošiamasi atverti nuasmenintus sveikatos duomenis

Sveikatos apsaugos ministerija baigia rengti įstatymo projektą, kuriuo bus apibrėžta nuasmenintų pacientų sveikatos duomenų atskleidimo ir jų antrinio panaudojimo tvarka. Ekspertų vertinimu, atverti duomenys pasitarnautų tikslesnei ligų diagnostikai, leistų diegti efektyvesnius ir labiau individualizuotus gydymo standartus.

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) ir „Verslios Lietuvos“ organizuotame nuotoliniame renginyje „Sveikatos duomenų atvėrimo vertė ir perspektyva“ viceministras Aurimas Pečkauskas sakė, kad Lietuvoje galimybė pasinaudoti vis didėjančiu klinikinių duomenų srautu kol kas yra labai ribota.

„Vienas svarbiausių Vyriausybės darbų šioje srityje yra antrinių duomenų panaudojimą reglamentuojančio įstatymo priėmimas. Kitas svarbus žingsnis – sukurti valstybės sveikatos duomenų valdymo sistemą, pasinaudojant egzistuojančia Statistikos departamento infrastruktūra“, – IFPA pranešime žiniasklaidai cituojamas A. Pečkauskas.  

Pasak viceministro, taip pat svarbu didinti visuomenės pasitikėjimą, kad nuasmenintų duomenų naudojimas yra saugus ir naudingas pacientams, mokslui, sveikatos priežiūros sistemai ir verslui.

„Yra paskaičiuota, kad antrinis nuasmenintų duomenų panaudojimas leidžia sutaupyti 139 mln. eurų per metus, teikiant pacientams geresnes sveikatos priežiūros pasaugas, sprendimus ir taip gelbstint gyvybes“, – teigė viceministras A. Pečkauskas.

Paskatintų inovacijas

Nuasmenintų duomenų atvėrimas ir jų antrinis panaudojimas yra reikalingas moksliniams tyrimams, diegiant inovatyvius ligų diagnostikos ir gydymo metodus bei kuriant sprendimus ligų prevencijai.

Linas Dičpetris, „Ernst & Young“ konsultacinių paslaugų padalinio vadovas Baltijos šalyse, renginyje teigė, kad duomenimis pagrįstos inovacijos leidžia kurti programas pacientams ir gydytojams, pateikti klinikinių sprendimų palaikymo priemones, pagrįstas išmaniais algoritmais ir pažangiomis analitinėmis metodikomis.

„Šios naujovės gali pagerinti diagnozę, gydymą, sistemos efektyvumą ir bendrus rezultatus pacientui, sveikatos priežiūros sistemai ir visuomenės sveikatai. Tačiau labai svarbu, kad naujovės atitiktų medicinos etiką ir tyrimų taisykles. Pacientai turi būti informuoti ir tikri, kad jų nuasmeninti duomenys naudojami jų pačių ir visuomenės labui, ir kad jų privatumas ir teisės yra saugomos“, – sakė L. Dičpetris.  

Suomijos patirtis – dalyvauja 99,99 proc. gyventojų

Suomijoje įstatymas, reguliuojantis antrinį duomenų panaudojimą, buvo priimtas 2020-ųjų spalį.  

Suomijos leidimų naudoti sveikatos ir socialinius duomenis institucijos „Findata“ direktorė Johanna Seppänen pasakojo, kad pakartotinio sveikatos duomenų panaudojimo sėkmė šalyje yra tiesiogiai susijusi su piliečių pasitikėjimu vyriausybe ir kitomis valstybės institucijomis.

„Mūsų šalies žmonėms yra savaime suprantamas dalykas duoti sutikimą asmeninių sveikatos duomenų antriniam panaudojimui, jų kaupimui registruose. Iš 5,6 mln. Suomijos gyventojų tik apie du šimtai yra pareiškę nenorą, kad jų duomenys būtų atverti“, – sakė J. Seppänen.

„Findata“ vadovės teigimu, gyventojų pilietiškumas Suomijoje leido sukurti „turtingus nacionalinius registrus ir atverti juos inovatyvių sprendimų kūrimui, panaudojimui versle“.

Užtikrintų geresnes sveikatos paslaugas

IFPA direktorė Agnė Gaižauskienė mano, kad sveikatos duomenų atvėrimas ir antrinis jų panaudojimas būtų naudingas visoms suinteresuotoms šalims: pacientams, sveikatos priežiūros institucijoms, gyvybės mokslų sektoriui, valstybei ir visuomenei.

„Tiek sveikatos duomenų atvėrimas, tiek jų panaudojimas yra būtini, siekiant proveržio geriau valdant ligas, ypač onkologinių ir kitų sunkių ligų atvejais, spartesnio mokslo pasiekimų įdiegimo ir personalizuotos medicinos principų pritaikymo“, – teigia A. Gaižauskienė.

Anot jos, sveikatos duomenų pakartotinis naudojimas prisidėtų prie mokslo ir medicinos pažangos bei geresnių sveikatos paslaugų užtikrinimo.

Teisininkas, medicinos ir farmacijos ekspertas Andrejus Rudanovas, sakė, kad viena iš prioritetinių Europos Komisijos kryčių 2019-2025 metams yra bendros duomenų erdvės sukūrimas, kuri leistų ne tik dalintis duomenimis sveikatos paslaugų suteikimo reikmėms, bet ir moksliniais tikslais.

„Vakarų Europoje sveikatos duomenų skaitmenizavimas jau gerokai įsibėgėjęs, mūsų artimiausios kaimynės Estija ir Latvija yra tarp šalių, kurios jau priartėjo prie tinkamų standartų, todėl reikia tikėtis, kad sulauksime proveržio ir Lietuvoje“, – teigė ekspertas.

Sidebar placeholder