Seksualinės medicinos gydytojas įspėja Lietuvos vyrus: erekcijos sutrikimas gali signalizuoti apie staigios mirties grėsmę

Nedaugelis žino, jog erekcijos sutrikimas gali indikuoti apie širdies ir kraujagyslių ligas, pavyzdžiui, infarktą, o laiku aptikus prostatos vėžį, tikimybė išgyventi gali siekti ir 100 proc. Visą tiesą apie tai, kas vyksta už gydytojo urologo kabineto durų, Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje atskleidžia seksualinės medicinos mokslų daktaras, gydytojas urologas Robertas Adomaitis.

Erekcijos sutrikimas – įspėjimas apie infarkto grėsmę

Higienos instituto duomenimis, dėl kraujotakos sistemos ligų praėjusiais metais mirė daugiau nei 22,5 tūkst. Lietuvos gyventojų – tai sudarė daugiau nei pusę visų mirties atvejų šalyje. Būtent dėl to, vos pastebėję erekcijos sutrikimą, pasak gydytojo urologo R. Adomaičio, vyrai turėtų susimąstyti apie savo širdies ir kraujagyslių būklę bei užsiregistruoti vizitui pas šeimos gydytoją.

„Jeigu vyrui yra daugiau nei 50 metų, pirmiausia erekcijos sutrikimas mus turi skatinti galvoti apie širdies ir kraujagyslių ligas. Nesvarbu, pas kurį gydytoją jis nueis – kardiologą, urologą ar šeimos gydytoją, nes visi medicinos studentai yra mokomi žinoti: pasiskundė apie erekciją – reikia galvoti apie širdį“, – tinklalaidėje „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ kalbėdamasis su režisieriumi, renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku akcentuoja R. Adomaitis.

Visą pokalbį apie vyrų seksualinę sveikatą, kodėl vaiko lytis galimai priklauso nuo lytinių santykių dažnumo ir kokie sekso žaislai gerina sveikatą, išgirsti ir pamatyti galite čia:

 Šį pokalbį laidos kūrėjai skyrė kiekvienų metų lapkričio mėnesį vykstantiems „Movember“ judėjimo renginiams, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vyrų sveikatos problemas – prostatos ir sėklidžių vėžį, aukštus savižudybių rodiklius.

Laiku pastebėti erekcijos pokyčius ir nukreipti pas gydytoją vyrams dažnai padeda jų partnerės. Moterų polinkis skatinti vyrus rūpintis savo sveikata, pasak R. Adomaičio, galimai yra šalutinis žmogaus evoliucijos produktas: anksčiau nuo vyro sveikatos – pajėgumo medžioti – priklausydavo visos šeimos gyvenimo kokybė, nes būtent vyrai patenkindavo pamatinį šeimos maisto poreikį.

„Vyrai pas mus tokie medžiotojai, jie eina atnešti mamutą, o moterys atsako už saugumą. Vienas iš saugumo elementų yra tas, kad medžiotojas būtų gyvybingas ir vis dar neštų tą mamutą. Vadinasi, saugumo elementu neretai rūpinasi moterys.

Erekcijos sutrikimas yra labai ankstyvas požymis, kad pas tą mamutų medžiotoją darosi negerai su širdimi, pavyzdžiui, jam gali grėsti infarktas. Jeigu moteris nustoja mylėtis su vyru, ji praranda galimybę tikrinti vyro širdies sveikatą, todėl labai svarbu, kad „sveikatos apsaugos ministrės“ vis dar tikrintų, ar vyro širdies sveikata yra tvarkoje“, – sako gydytojas urologas.

R. Adomaitis pastebi, kad infarktas pasiglemžia vis jaunesnius asmenis – nuo jo miršta ir 35 metų vyrai.

Trijų klausimų apžiūra

Vienas iš klaidingų įsitikinimų, kliudančių drąsiai peržengti gydytojo urologo kabineto slenkstį, yra manymas, jog bus atliekama apžiūra, kurios metu reikės nusirengti. R. Adomaičio teigimu, pirminės apžiūros metu pacientui įprastai pakanka atsakyti į tris gydytojo užduotus klausimus.

„Pirmiausia klausiame, ar atsismaukia apyvarpė nuo varpos galvutės – tikriname, ar nėra apyvarpės susiaurėjimo – vyras pasakys taip arba ne. Tada galima paklausti, ar jums sukietėja varpa ir ar to sukietėjimo metu ji neiškrypsta taip, kad būtų nepatogu – kartais būna tokių būklių. Trečias klausimas yra, ar turite dvi sėklides – atsakymas yra taip ir jų dydis nesikeitė. Viskas – 99 procentų atveju, numovus kelnes, jokio stebuklo neįvyks, todėl pulti apžiūrėti nebūtina“, – tikina tinklalaidės „Kamantinėjimai“ pašnekovas R. Adomaitis.

Jeigu pas gydytoją urologą vykstama dėl erekcijos sutrikimo arba varpos deformacijos klausimo, apsinuoginti jo kabinete taip pat nėra būtina. Šiuolaikinės technologijos sudarė sąlygas pirminei apžiūrai iš dalies pasiruošti namuose.

„Dabar galima paprašyti, kad vyrai, būdami savo saugioje aplinkoje, pasiektų varpos standumą ir nufotografuotų savo varpą erekcijos metu iš viršaus ir iš šono – viskas, šių dviejų nuotraukų pakanka įvertinti varpos geometrijai ir standumui“, – sako gydytojas urologas.

Prostatos dydžio patikra šiais laikais taip pat dažniausiai atliekama echoskopu, tačiau pacientai vis dar galvoja, kad tokiai procedūrai yra naudojamos kitokios priemonės.

„Vyrai labai dažnai bijo šios apžiūros, prostatos čiupinėjimo, nes šio tyrimo pirštų vaidmuo yra toks legendinis, tačiau dabar tokia technika beveik nenaudojama. Realybėje, norint įvertinti prostatos dydį, jos apčiuopos pirštu reikėtų tik tuo atveju, jeigu urologas neturi echoskopo – tokių urologų Lietuvoje dabar praktiškai nėra“, – pasakoja daktaras.

R. Adomaitis pastebėjo, kad pirmąkart pas gydytoją urologą užsiregistravę asmenys retkarčiais nežino, kaip teisingai derėtų kalbėti apie lytinių organų ir lytinių santykių sveikatą. Skurdus žodynas taip pat yra priežastis, dėl kurios pacientai delsia apsilankyti pas gydytoją.

„Mokykloje mūsų niekas nemokė, kaip pavadinti lytinius organus ar lytinius santykius, todėl pirmiausia dažnai neturime žodyno, kurį galvotume, kad yra priimtina panaudoti gydytojo kabinete. Iš karto atsiranda barjeras, dėl kurio pacientui bus nejauku šnekėti, todėl prieš vizitą pagalvokite, kokius žodžius naudosite“, – kalbėdamasis su tinklalaidės autoriumi A. Kamantausku pataria gydytojas urologas.

Apsilankius urologo kabinete gydytojas R. Adomaitis rekomenduoja kalbėti paprastomis sąvokomis, pavyzdžiui, vyrų lytinius organus vadinti varpa, erekciją – varpos standumu arba varpos sukietėjimu, o ejakuliaciją – sėklos išsiveržimu.