Šią vėžį sukelti galinčią bakteriją turi dažnas, bet apie tai nieko neįtaria: profesorius pasakė, kam skubėti išsitirti

Kauno klinikų Virškinimo sistemos tyrimų instituto ir Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas gydytojas gastroenterologas prof. habil. dr. Limas Kupčinskas portalui tv3.lt konstatavo, kad šios bakterijos nešiotojų visuomenėje yra nemažai. 

Tiesa, gerėjant sanitarinėms sąlygoms ir higienos įgūdžiams, maisto saugos reikalavimams, pastaruoju metu situacija keičiasi.

Dabar vis mažiau vaikų užsikrečia šia infekcija, tačiau viduriniosios kartos ir vyresni žmonės turėtų būti itin atidūs – išsitirti dėl šios bakterijos jiems reikėtų ne tik pajutus virškinimo sistemos negalavimus, bet ir profilaktiškai.

Ilgą laiką bakterija nebuvo aptikta

Pašnekovo aiškinimu, H. pylori bakterija ypatinga tuo, kad, skirtingai nei daug kitų bakterijų rūšių, yra prisitaikiusi gyventi rūgščioje terpėje – tokia aplinka ir yra susidariusi skrandyje. 

„Kadangi skrandyje gaminama skrandžio rūgštis, ilgai buvo galvojama, kad jokios bakterijos čia išgyventi negali. Skrandžio rūgštis kaip tik yra tam tikras organizmo barjeras, kuris apsaugo nuo bakterijų su maistu patekimo į organizmą.

Laikantis šios teorijos buvo galvojama, kad skrandyje bakterijų būti negali. Ir gana dažnos skrandžio ligos, tokios kaip lėtinis gastritas ar opaligė, buvo laikomos neaiškios kilmės ligomis.

Tik 1982 m. australų mokslininkai gydytojas gastroenterologas B. J. Marshallas ir patologas R. Warrenas atrado šią skrandžio bakteriją, tada paaiškėjo ir opaligės, ir lėtinio skrandžio uždegimo priežastis“, – kalbėjo L. Kupčinskas. 

Pasak jo, išaiškėjo ir dar vienas dalykas – šios bakterijos sukeltas lėtinis skrandžio uždegimas ilgainiui gali sukelti skrandžio gleivinės atrofiją ir kai kuriais atvejais atrofijos zonose gali išsivystyti net skrandžio vėžys. 

„Šios bakterijos atradimas labai svarbus medicinos mokslo pasiekimas, už kurį abu šie australų mokslininkai 2004 m. buvo apdovanoti Nobelio premija“, – pridūrė profesorius.

Užsikrėsti galima tik vaikystėje

Gydytojo teigimu, maždaug iki Antrojo pasaulinio karo didžioji dalis žmonių buvo užsikrėtę šia bakterija.

Tačiau nors didžiausi mikrobiologijos atradimai buvo padaryti ir pagrindiniai infekcinių ligų sukėlėjai nustatyti 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje, užtruko, kol buvo aptikta H. pylori bakterija.

„Paprasčiausiai atliekant tyrimus sergančiųjų opalige ar ja nesergančių skrandžio biopsijos duomenys nesiskyrė. Kodėl didesnė dalis gyventojų buvo užsikrėtę?

Ši bakterija ypatinga tuo, kad ja galima užsikrėsti tik ankstyvoje vaikystėje – nuo kūdikystės iki maždaug 5 metų amžiaus. Vėliau išsivysto natūralus organizmo atsparumas ir užsikrėtimai yra reti. 

Kadangi didžiajai žmonijos daliai anksčiau trūko šilto vandens, buvo prastos sanitarinės, higienos sąlygos, daug gyventojų gyveno kaimuose, galų gale ir vaikų auginimo papročiai buvo paprastesni, pavyzdžiui, motina kūdikiui galėjo duoti savo sukramtytą maistą, tokiu būdu infekcija plito“, – aiškino profesorius.

Tuo metu po Antrojo pasaulio karo, ypač Vakarų pasaulyje – Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje – labai pagerėjus gyvenimo sąlygoms situacija sparčiai pradėjo keistis:

„Atsirado kitas higienos lygis, privatūs namai, centrinis šildymas – visi šie civilizacijos laimėjimai daug ką pakeitė ir dalis gyventojų, ypač Vakarų šalyse, ta infekcija nebeužsikrėtė.

Todėl minėtieji mokslininkai, ištyrinėję opalige sergančių ir nesergančių pacientų gleivinės gabalėlius, pastebėjo, kad jau yra skirtumai ir surado įtartinus mikroorganizmus, kuriuos kiek vėliau pavyko ir išauginti. 

Bet, kaip minėjau, tos bakterijos paieškas apsunkino nuostata, kad rūgščioje terpėje bakterijos negali gyventi. Pasirodo, ši bakterija kitokia. Šis atradimas labai stipriai pakeitė ir požiūrį, ir medikų galimybes gydyti skrandžio ligas.“ 

Didžioji dalis užsikrėtusiųjų nejaučia simptomų

Pasak L. Kupčinsko, užsikrėtus H. pylori bakterija ligos eiga dažniausiai besimptomė, tačiau kitiems yra rizika net susirgti vėžiu.

„Apie 60–70 proc. žmonių žymesnių simptomų nejaučia. Apie 10 proc. išsivystydavo opaligė, o kokiai 20–25 proc. atsirasdavo skrandžio uždegimo simptomai – skausmai duobutėje, pilnumo jausmas, įvairūs diskomforto reiškiniai, dėl kurių jie gali kreiptis į gydytojus.

Tam tikrai daliai žmonių, kadangi tai yra ilgus metus trunkanti infekcija, lėtinis uždegimas pereidavo į skrandžio atrofiją, galiausiai išsivystydavo ir skrandžio vėžys.

Yra nustatyta, kad net besimtpomiams asmenims yra pusantro karto padidėjusi skrandžio vėžio išsivystymo rizika. 

Kai buvo išsiaiškinta šios bakterijos reikšmė, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė tapo visiškai išgydoma liga. Ir jei tuoj po Nepriklausomybės atkūrimo turėjome labai daug šios ligos atvejų, šiuo metu šios bakterijos sukelta opaligė jau tikrai yra nedažnas dalykas“, – dėstė gydytojas.  

Jis priminė, kad esminis lūžis įvyko lietuviams taip pat perėjus prie labiau vakarietiško gyvenimo būdo, pasikeitus sanitarijos, maisto saugos reikalavimams, didelei daliai žmonių iš kaimų persikėlus į miestus, daug kur atsiradus vandentiekiui ir šiltam vandeniui. 

„Kauno klinikose atlikti tyrimai rodo, kad tarp vaikų šią bakteriją teturi 8–10 proc. Daug metų stebėjome LSMU studentus, jiems atlikdami kraujo antikūnų tyrimus.

Jei prieš 25 metus šia bakterija buvo užsikrėtę 60 proc. jaunų žmonių, tai šiuo metu tokių yra ne daugiau kaip 20 proc. Tačiau tarp vyresnio amžiaus žmonių vis tiek dar apie 50 proc. išlieka užsikrėtę šia infekcija. 

Pavyzdžiui, palyginus su Skandinavijos šalimis, kur tarp vaikų H. pylori bakteriją turi tik emigrantų kilmės vaikai, ji yra išnykusi ir vidutinio amžiaus gyventojų užkrėstumas yra ne didesnis nei 20 proc. ir yra daugiau nei dvigubai mažesnis nei Lietuvoje“, – kalbėjo L. Kupčinskas. 

Gydyti būtina net nejaučiant simptomų

Nors kai kurie žmonės nejausdami simptomų nebūna linkę gydytis šią infekciją, profesorius pabrėžė, kad tarptautinės gydytojų-ekspertų rekomendacijos yra griežtos – jei H.pylori infekcija diagnozuota – bakteriją reikia išnaikinti, net jei ji yra ligos eiga besimptomė.

„Jei žmogus kreipiasi dėl vadinamų dispepsijos simptomų, šeimos gydytojai visada nukreipia pasitikrinti dėl H. pylori infekcijos ir ją radus pasiūloma bakteriją išnaikinti.

Tą reikia padaryti ne nesant simptomų, nes yra nustatyta, kad net besimtomiams asmenims yra pusantro karto padidėjusi skrandžio vėžio išsivystymo rizika. 

Tad žmogus turi pasirinkimą – naikinti bakteriją ar ne. Yra ir genetinės skrandžio vėžio išsivystymo priežastys, bet jos yra pakankamai retos.

Vakarų Europos duomenys rodo, kad jei gyventojai šios bakterijos neturi ar ji buvo išnaikinta, skrandžio vėžys tampa žymiai retesne liga.

Aišku, tai yra tikimybinis procesas. Jei ligonis serga lėtiniu gastritu, skrandžio atrofija išsivysto apie dešimtadaliui pacientų, o tiems, kuriems išsivystė atrofija, vėžio rizika padidėja gana ženkliai“, – kalbėjo profesorius.

Kartais prireikia kelių gydymo kursų

Jis pabrėžė, kad šiuo metu gydant šią bakteriją yra efektyvūs antibiotikų deriniai, tik vaistų kursas yra ne toks trumpas – vaistus reikia gerti 10–14 dienų. 

Tiesa, gydytojas priminė, kad kai bakterija tik buvo atrasta, daugeliu atveju pakakdavo 7 dienų kurso.

Bet kadangi antibiotikai, kurie veikia šią bakteriją, yra naudojami ir kitoms – plaučių, kitoms infekcinėms ligoms gydyti, jiems vystosi ir atsparumas, todėl dabar gydymo kursas prailgintas. 

Pasak gydytojo, kai kuriais atvejais ligoniams tenka naudoti ir antros ar net trečios eilės terapiją, jei yra atsparumas pagrindiniams antibiotikams.

Jei šeimoje yra sirgusių skrandžio vėžiu – tėvai, broliai, seserys, dėl šios bakterijos net nejaučiant jokių simptomų būtinai reikia pasitikrinti ir tą bakteriją išnaikinti.

„85–90 proc. ligonių pavyksta išgydyti šią bakteriją, kai kuriais atvejais reikia ir antro, retais atvejais – trečio gydymo kurso, bet dažniausiai tiems, kurie anksčiau buvo naudoję antibiotikų dėl kitų priežasčių“, – pabrėžė L. Kupčinskas.

Profesorius pridūrė, kad LSMU Virškinimo institutas ir Gastroenterologijos klinika jau daug metų tyrinėja šios infekcijos sukeltas ligas, klinikos bendradarbiai yra Europos šios bakterijos diagnostikos ir gydymo gairių bendraautoriai. Toks tarptautinis bendradarbiavimas irgi duoda rezultatus ir mokslui, ir praktikai.

Kam būtina išsitirti dėl H. pylori nieko nelaukiant?

Paklaustas, kam būtinai reikėtų išsitirti dėl šios bakterijos profilaktiškai, gydytojas įvardijo kelias asmenų grupes.

„Jei šeimoje yra sirgusių skrandžio vėžiu – tėvai, broliai, seserys, dėl šios bakterijos net nejaučiant jokių simptomų būtinai reikia pasitikrinti ir tą bakteriją išnaikinti, nes tai, išsivystys vėžys ar ne turint šią bakteriją, šiek tiek lemia ir genetinė predispozicija, ir pačios bakterijos virulentiškumo, tai yra pavojingumo savybės.

Taip pat reikėtų pasitikrinti, jei ligonis anksčiau yra sirgęs opalige, o jam ši bakterija nebuvo tirta.

Yra įvairiausių bakterijos nustatymo būdų – ir invazinių, ir neinvazinių, galima atlikti kraujo, išmatų testą, bakterija nustatyti skrandžio endoskopinės procedūros metu.

Kreipusis į šeimos gydytoją labai nesunku patikrinti, ar žmogus turi šią bakterija“, – dėstė L. Kupčinskas. 

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad dabar Europos Komisija rekomendavo šalyse, kur santykinai didelis sergamumas skrandžio vėžiu, planuoti apie profilaktines programas, nukreiptas į ankstyvą skrandžio vėžio išaiškinimą arba net jo prevenciją išnaikinant H. pylori bakteriją.

„Viena vertus, ši bakterija pasikeitus gyvenimo sąlygoms natūraliai nyksta.

Bet vyresniems žmonėms, ypač vidutinio amžiaus ir vyresniems žmonėms, kurie užsikrėtė anksčiau, dar sovietiniais laikais ar pirmaisiais Nepriklausomybės metais, reikėtų apie šią infekciją žinoti ir pasitikrinti“, – patarė profesorius.