Slogus nuobodulys ir kiti nemalonumai rudenį. Kodėl būtent dabar?

Kuo čia dėtas ruduo?

Dabar jau sunku atsekti, kada ir kodėl atsirado nuomonė, kad rudenį psichikos ligos paūmėja (o sveikiems žmonėms ima ir atsiranda). Ar šis fenomenas išties turi realų pagrindą?

Rudeninis paūmėjimas - daugiau liaudiška negu psichiatrijos sąvoka. Psichika - smegenų veiklos dalis, o smegenys - toks pats organas kaip skrandis ar žarnynas. Jų darbas nepriklauso nuo sezono.

Todėl tiesioginio dėsningumo, kad rudenį pasireiškia gerokai daugiau psichikos sutrikimų, aišku, nėra.

Smegenims ir, atitinkamai, psichikai nėra skirtumo - darbo diena, ar savaitgalis, rugsėjis ar vasaris. Liga gali paūmėti tik jau sergantiems žmonėms ir bet kada. Vis dėlto sezoninis veiksnys gali turėti reikšmės, tiesiog jis nėra svarbiausias.

Rudenį trumpėja šviesusis paros metas. Šviesos būna mažiau, oras prastesnis - apima tingulys, nuobodulys, liūdesys.

Mes vienareikšmiškai esame Saulės vaikai. Vasarą yra daugiau dirgiklių smegenims (kad ir tiesioginiai saulės spinduliai), todėl jos būna aktyvesnės. Šviesos mažėjimas veikia ir nervinių mediatorių, darančių poveikį žmogaus psichikos būklei, apykaitą.

Ką sako mokslas?

Yra daugybė metų laikų įtakos paūmėjimų dažnumui tyrimų, bet jų duomenys neretai būna prieštaringi. Pavyzdžiui, vieni tyrimai neatskleidžia jokių dėsningumų, kitų duomenimis, šizofrenija sergantys pacientai dažniausiai hospitalizuojami sausį ir birželį, maniakine psichoze - vasaros mėnesiais, depresija - žiemos.

Gydytojai psichiatrai pastebi, kad į juos dažniau kreipiamasi ir guldoma į ligonines rudens mėnesiais, bet to priežastis gali būti ne šiaip metų laikų pasikeitimas, o, pavyzdžiui, gydymosi režimo nesilaikymas vasarą. Dažnai pacientai nesigydo per atostogas. Taigi tyrimus būtina tęsti atsižvelgiant į daugelį veiksnių.

Žmonėms, nesergantiems psichikos ligomis, rudenį gali grėsti tik nuotaikų kaita, pirmiausia tiems, kas apskritai yra jautrūs įspūdžiams ir yra linkę nerimauti.

Nerimas fiziologiškai stiprėja prietemoje, smegenys taip reaguoja į tamsą, todėl kai kasdien pradeda temti penktą valandą vakaro, nerimas užklumpa kur kas dažniau negu, tarkime, vasarą.

Dėl to gali sutrikti jautrių žmonių miegas, o dėl to blogėja ir nuotaika. Savaime tai nėra baisu, bet geriau laiku atkreipti dėmesį į emocinius pakitimus, kad būtų užkirstas kelias depresijai vystytis.

Su tokiomis būsenomis žmonės dažnai gali susidoroti patys, be specialistų pagalbos. Yra laikoma norma, kai slogi nuotaika išlieka iki 14 dienų, bet jeigu būsena užsitęsia, galima įtarti rimtesnį sutrikimą, dėl kurio verta kreiptis į specialistą.

Praėjusio amžiaus 9-ą dešimtmetį tokios būsenos buvo vadinamos apibendrinančiu pavadinimu - sezoninis afektinis sutrikimas. Jo tikslios priežastys nežinomos, bet kai kurie specialistai jį aiškina serotonino disbalansu.

Kaip įveikti rudeninį slogutį?

Kaip elgtis rudenį paūmėjus psichikos ligai, jei jau taip nutiko? Nežiūrint šalčio, reikia dažniau būti gryname ore, nevengti fizinio krūvio, atsisakyti žalingų įpročių, miegoti ne mažiau kaip aštuonias valandas ir, esant reikalui, kreiptis į psichoterapeutą ar psichiatrą.

Be to, reikia peržiūrėti įprastą atostogų grafiką. Dažnai atostogos išpuola vasarą, bet reikėtų pasilikti bent 5-7 dienas, kad būtų galima atsikvėpti rudenį. Poilsis - geriausia, ką galima padaryti savo psichinei sveikatai.