Tinstančios kojos nėštumo metu – itin dažnas atvejis: kada dėl to reikėtų sunerimti?

Tačiau ką šie požymiai reiškia, kai pasireiškia nėštumo metu, kai visas moters organizmas ir taip patiria stiprius pokyčius? Ar dėl jų verta sunerimti?

Apie tai plačiau pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kraujagyslių ligų centro kraujagyslių chirurgijos gydytoja Inga Urtė Builytė.

„Tinstančios, sunkios kojos – tai vieni dažniausių skundų, dėl kurių kreipiasi nėščiosios. Žinoma, daugeliu atvejų tai nėra susiję su kraujagyslėmis ir kyla dėl hormoninių pokyčių bei augančio vaisiaus.

Visgi, daliai moterų šis negalavimas signalizuoja apie paūmėjusį arba progresuojantį dar iki nėštumo atsiradusį venų nepakankamumą“, – pasakoja U. Builytė.

Kita dažna nėščiųjų problema – išryškėjusios poodinės venos, kurios daliai pacienčių pasireiškia iš labai smulkių paviršinių venų sudarytomis „žvaigždėmis“ arba „voratinkliais“.

Kitais atvejais, tai gali būti stambesnės, vingiuotos, iššokusios poodinės venos, vadinamos varikozėmis.

Pasak kraujagyslių chirurgijos gydytojos, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dar vieną besilaukiančiųjų nusiskundimą, apie kurį kartais nedrįstama kalbėti – tai ant moters lytinių lūpų išryškėjusias varikozes.

Ar dėl šių pokyčių reikėtų sunerimti?

Nėštumo metu atsiradusias kraujagyslių problemas lemia tokie veiksniai kaip genetinis polinkis, hormoniniai bei svorio pokyčiai ir vaisiaus spaudimas į mažąjį dubenį. Visgi, išsigąsti dėl daugelio tokių pasikeitimų, pavyzdžiui, smulkių nėštumo metu atsiradusių voratinklinių venų, nereikėtų, nes jie rimtesnių sveikatos problemų nesukelia. Tačiau dėl kitų minėtų skundų konsultacija su artimiausios gydymo įstaigos kraujagyslių chirurgu padėsobjektyviai įvertinti esamą situaciją ir, jei reikia, paskirti gydymą.

„Norėčiau nuraminti būsimas mamas – dalis šių pakitimų išnyksta pasibaigus nėštumui. Vis dėlto, jiems išliekant ir keliant kasdieninį diskomforą bei nesant efektyviam ar pacientei priimtinam konservatyviam gydymui kompresine terapija, gali prireikti venų operacijos.

Tiesa, jos atlikti nėštumo metu negalima, todėl tokiais atvejais reikia palaukti, kol moteris pagimdys“, – atkreipia dėmesį U. Builytė.

Svarbu nepamiršti, kad negydant kojų venų varikozės, daliai pacienčių gali didėti kojų tinimas, išryškėti ar stiprėti skausmai bei atsirasti negrįžtama odos hiperpigmentacija. Kraštutiniais atvejais kojose atsiranda šlapiuojančios, sunkiai gyjančios opos.

„Norėčiau atkreipti nėščiųjų dėmesį į staiga sutinusią koją –  ypač jei tai viena koja – lydimą buko skausmo, dažniausiai pasireiškiančio blauzdoje, taip pat tempimo jausmo, odos pamėlynavimo.

Dėl jau minėtų hormoninių pokyčių besilaukiančioms moterims yra padidėjusi rizika susirgti giliųjų venų tromboze, kuri gali sukelti plaučių emboliją ir, retesniais atvejais, net mirtį“, – pažymi „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, kraujagyslių chirurgijos gydytoja.

Tokiais atvejais derėtų nedelsiant pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, o kai tam nėra galimybės, vykti į priėmimo–skubios pagalbos skyrių diagnozei patikslinti, o jai pasitvirtinus – laikytis paskirto gydymo.

Gydymo būdas gali priklausyti nuo pacientės būklės

Anot U. Builytės, kojų venų ligų gydymo būdus galima suskirstyti į konservatyvųjį ir intervencinį. Gydant konservatyviai, taikoma individualiai parinkta kompresinė terapija, kuri palengvina simptomus ir padeda išvengti arba bent atitolinti komplikacijas, apimančias kojų odos pokyčius, pavyzdžiui, hiperpigmentaciją ir opų formavimąsi.

„Svarbu suprasti, kad kol kas nėra metodų, leidžiančių 100 proc. apsisaugoti nuo kojų venų ligų ir trūksta mokslinių duomenų, įrodančių, jog medikamentinis gydymas patikimai sustabdo lėtinės venų ligos progresavimą, jei nėra taikomos papildomos priemonės.

Visgi, negydoma lėtinė venų liga trečdaliui pacientų sukelia jau minėtas komplikacijas“, – pasakoja kraujagyslių chirurgijos gydytoja, pridurdama, kad kartais operacijos negali būti atliekamos dėl pacientės gretutinių ligų ar būklių.

Intervencinis gydymas apima kojų venų operacijas: tradicines atviras, minimaliai invazines lazerines ar radiodažnumines operacijas bei skleroterapiją.

„Skleroterapija yra biologinių klijų suleidimas į varikozę, tokiu būdu ją uždarant. Venos uždarymas gali būti aktualus dėl estetinių priežasčių, o kartais yra svarbus gydant venines opas.

Pagrindinis procedūros pranašumas – minimalus invazyvumas bei patogumas, nes ją galima atlikti ir gydytojo kabinete“, – teigia U. Builytė.

Kuo labiau pažengusi liga, tuo dažniau taikomas intervencinis gydymas, o kuo anksčiau liga pradedama gydyti, tuo mažesnės apimties intervencijų gali prireikti. Verta žinoti, kad atsiradusi odos pigmentacija nebeišnyksta net ir pašalinus priežastį.

Chirurginiai venų ligų gydymo būdai: kuo jie skiriasi?

Tiek tradicinės atviros, tiek lazerinės operacijos yra chirurginiai gydymo būdai, tačiau skiriasi jų invazyvumas, nejautros būdai, gijimo laikotarpis, estetinis rezultatas bei galimų komplikacijų rizika.

Operuojant tradiciniu chirurginiu būdu, yra reikalinga spinalinė arba bendroji nejautra bei mažiausiai du kiek didesni pjūviai (kirkšnies srityje ir blauzdoje).

Gydant šiuo būdu galima netekti kiek daugiau kraujo, didesnė safeninio nervo pažeidimo rizika bei po operacijos gijimo laikotarpis trunka ilgiau, lyginant su lazerine operacija.

„Lazerinei operacijai pakanka ir vietinės nejautros, nereikalingi didesni pjūviai, pacientas iš operacinės gali išeiti savo kojomis. Kraujo netekimas yra minimalus, išlieka mažesnė safeninio nervo pažeidimo rizika, tačiau tam tikrais atvejais, dėl anatominių paciento ypatybių, lazerinė operacija gali būti netinkama“, – atkreipia dėmesį kraujagyslių chirurgijos gydytoja U. Builytė.

Šiais laikais komplikacijos po venų operacijų yra itin retos, tačiau itin svarbu laikytis tam tikrų taisyklių: kompresinę kojinę dėvėti nurodytą laikotarpį, vengti didelio fizinio krūvio, nešlapinti žaizdų, kol pjūviai nesugijo, sveikimo laikotarpiu dėvėti patogią avalynę bei vengti ilgų skrydžių.

Taip pat, norint sumažinti venų ligų riziką, verta nepamiršti palaikyti normalų kūno svorį, vengti ilgo sėdėjimo ar stovėjimo nejudant bei palaikyti fizinį aktyvumą.

„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 6 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje, kuriose dirba apie 700 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2023 m. rugsėjį atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.