Vaistininkų realijos: kas antras skundžiasi miego sutrikimais, išaugo nervų sistemos preparatų paklausa

„Nerimas nėra tik pastarojo meto problema. Mes, vaistininkai, tai jaučiame jau visus metus – nuo praėjusio kovo, kai buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Iš pradžių žmonės jautė baimę ir nerimą dėl ateities bei sveikatos, o dabar prisidėjo ir pervargimas, perdegimo sindromas. Ypač dažnai tuo skundžiasi per nuotolį dirbantys klientai, pavyzdžiui pedagogai ar sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai. Kita klientų dalis – darbinės veiklos neturintys ir todėl įtampą bei nežinią, kaip reikės išgyventi artimiausiomis dienomis, patiriantys žmonės“, – sako vaistininkė I. Norkienė. 

Į vaistinę žmonės dažniausiai kreipiasi dėl miego sutrikimų, nuolatinio nerimo, sunkumo susikaupti. Anot vaistininkės, daliai klientų pasireiškia ir tokios įtampos sukeltos pasekmės, kaip – padažnėjęs širdies ritmas, aukštas kraujo spaudimas, refliuksas ar kiti virškinimo trakto sutrikimai.

Vaistų neperka atsargai – jų vos užtenka šiandienai

BENU vaistinių statistika rodo, kad nervų sistemos berecepčių vaistų bei maisto papildų paklausa padidėjusi 13 proc., dar daugiau pirkėjų ieško B grupės vitaminų. Pastarąsias kelias savaites matomas aktyvus susidomėjimas ir produktais, turinčiais valerijono, melisos, pasifloros, magnio, cinko. Taip pat padidėjęs susidomėjimas miegą gerinančiais produktais, turinčiais natūralaus miego hormono melatonino.

„Pastaruoju metu tikrai perka viską iš nervų sistemai skirtų kategorijų: tiek cheminius vaistus, kurių didžioji dalis yra receptiniai, tiek augalinius vaistus, tiek maisto papildus. Gydytojų išrašomų receptų kiekis išlieka panašus, tačiau neretai didėja išrašomų tablečių kiekis viename recepte, tai byloja apie vartojamų dozių didinimą. Stiprių psichotropinių vaistų skyrimą reglamentuoja teisės aktai, yra griežtos išrašymo ir atleidimo normos, pavyzdžiui negalima viršyti 30 dienų gydymo kurso laikotarpio, receptas galioja ne ilgiau nei mėnesį. Tikėtina, jei nebūtų taikomi ribojimai, žmonės pirktų netgi daugiau nervų sistemai skirtų vaistų,“ – apie padidėjusioje vaistų paklausoje atsispindintį žmonių nerimo lygį sako vaistininkė.

I. Norkienė taip pat pastebi, kad tarp utilizuoti į vaistinę atnešamų vaistų, nervų sistemai skirtų preparatų beveik nebūna – niekas jų netaupo ir iš galiojimo išeiti jie nespėja.

„Utilizavimui dažnai atneša neišnaudotus tepalus, kardiologinius vaistus, nebaigtus vartoti preparatus nuo peršalimo – tokius galima atsargai nusipirkti ir pasitaupyti. O štai psichinės sveikatos kategorijos receptinių vaistų beveik niekada nebūna, nebent giminaičiai atneša mirusio artimojo nebaigtus vartoti vaistus. Ir tai būna vos vienas kitas, naudoti pradėtas tablečių blisteris“, – sako I. Norkienė.

Vaikai irgi tapo nerimastingesni

Dar viena grupė, kurią taip pat smarkiai paveikė karantino ribojimai, yra vaikai. Vaistininkė sako, kad daug aktyviau perkami tirpūs B grupės maisto papildai vaikams, homeopatiniai preparatai, skirti stiprinti nervų sistemą, mažinti dirglumą. Šių gaminių vaistinėje ieškantys tėvai skundžiasi, kad vaikai labai išsibalansavę dėl nuotolinio mokymosi, nuolat jaučia įtampą. 

„Aiškiai matome situacijos sudėtingumą, nervinę įtampą patiria visų amžiaus grupių žmonės. Tiesą sakant, pastaruoju metu į vaistinę ateina kaip niekada daug pavargusių ir labai mažai vilties turinčių žmonių. O nusiskundimai visų labai panašūs: nemiegu, stresuoju, nesiseka, – vardija BENU vaistininkė I. Norkienė ir priduria, kad ne taip ir retai situacijos būna pakankamai sudėtingos, vien vaistininko konsultacijos neužtenka. – Pavyzdžiui, į vaistinę ateina įtampa besiskundžiantys klientai ir prašo maisto papildų širdžiai stiprinti, nes jaučia maudžiantį skausmą širdies plote. Tačiau tai gali signalizuoti ir daug rimtesnes sveikatos bėdas – tokiais atvejais visada rekomenduojame kuo skubiau kreiptis į gydytojus.“