Vienišumas „žudo“ vis daugiau žmonių – naujas mokslininkų tyrimas

Mokslininkai išsiaiškino, kokio amžiaus žmonės susiduria su vienišumu.

Apie tai praneša PSO spaudos tarnyba.

Tyrėjai pažymi, kad tvirti socialiniai ryšiai prisideda prie sveikatos gerinimo ir gyvenimo trukmės pailginimo, pabrėžiama ataskaitoje. 

PSO apibrėžia socialinius ryšius kaip žmonių tarpusavio sąveikos ir santykių formavimosi formas.

PSO ataskaitoje vienatvė apibūdinama kaip skausmingas išgyvenimas, atsirandantis dėl neatitikimo tarp pageidaujamo socialinių kontaktų lygio ir jų realaus skaičiaus. 

Tuo tarpu socialinė izoliacija apibrėžiama kaip objektyvus pakankamo socialinių sąveikų trūkumas.

„Šiais laikais, kai bendravimo galimybės yra beribės, vis daugiau žmonių tampa izoliuoti ir vieniši. 

Be to, kad tai kenkia atskiriems žmonėms, šeimoms ir bendruomenėms, jei į tai nebus kreipiamas dėmesys, vienatvė ir socialinė izoliacija toliau kainuos visuomenei milijardus dolerių sveikatos priežiūros, švietimo ir užimtumo srityse“, – pareiškė Tedros Adhanom Gebreyesus, PSO generalinis direktorius.

Vienišumas paliečia visų amžiaus grupių žmones, tačiau ypač pažeidžiami yra jaunuoliai ir žemos bei vidutinės pajamų šalys. 

Remiantis duomenimis, nuo 17 % iki 21 % jaunuolių nuo 13 iki 29 metų amžiaus sako, kad jaučiasi vieniši, o didžiausias rodiklis yra tarp paauglių.

Šalyse su mažomis pajamomis maždaug 24 % gyventojų jaučia vienatvę – tai dvigubai daugiau nei šalyse su didelėmis pajamomis, kur tokį jausmą patiria apie 11 % žmonių. 

Nepaisant ribotų duomenų apie socialinę izoliaciją, ekspertų vertinimais, ji paliečia iki trečdalio pagyvenusių žmonių ir kas ketvirtą paauglį.

Ypač pažeidžiamomis laikomos tam tikros grupės – neįgalieji, pabėgėliai ir migrantai, LGBT+ bendruomenės nariai, taip pat čiabuvių tautos ir etninės mažumos. 

Šios grupės dažnai susiduria su diskriminacija ir papildomomis kliūtimis, trukdančiomis užmegzti ir palaikyti socialinius ryšius.

Mokslininkai pažymi, kad pernelyg daug laiko praleidžiant prie išmaniųjų telefonų ar kompiuterių, taip pat neigiamos sąveikos internete daro didelį neigiamą poveikį jaunimo psichinei sveikatai ir bendrai gerovei.

Vienišumas ir socialinė izoliacija žymiai padidina insulto, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, kognityvinių funkcijų sutrikimų ir ankstyvos mirties riziką. 

Be to, jie neigiamai veikia psichinę sveikatą: vieniši žmonės dvigubai dažniau kenčia nuo depresijos. 

Vienišumas taip pat skatina nerimo būseną ir mintis apie savižudybę.

Paaugliai, patiriantys vienatvės jausmą, 22 % dažniau gauna žemesnius pažymius ir kvalifikaciją. 

Suaugusiems, kenčiantiems nuo vienatvės, sunkiau rasti ar išlaikyti darbą, o tai laikui bėgant gali sumažinti pajamas.

Visuomeniniu lygiu vienatvė silpnina socialinę sanglaudą ir daro ekonominę žalą, kuri išreiškiama milijardiniais nuostoliais dėl darbo našumo sumažėjimo ir sveikatos priežiūros išlaidų padidėjimo.

© ua.depositphotos.com