Visų pamiršta Kuba užsimojo sukurti vakciną nuo COVID-19

Jei pavyks, Kuba bus mažiausia savo skiepus sukūrusi šalis pasaulyje.

Investicijos į sveikatos apsaugą atsipirko?

Po 1959 m. Kubos revoliucijos apie pusę šalies gydytojų pabėgo į užsienį, todėl tuometis naujos socialistinės valstybės prezidentas Fidelis Castro kaip atsaką į šią situaciją valstybės finansus pradėjo nukreipti sveikatos apsaugai ir farmacijos sektoriui.

Net ekonomikos krizės metais, praėjusio amžiaus ankstyvą dešimtąjį dešimtmetį, kai šalies BVP krito trečdaliu per trejus metus, Kubos sostinėje Havanoje buvo atidarytas Molekulinės imunologijos centras (MIC).

„Neturėjome pakankamai pinigų maistui, bet turėjome visiškai naują vėžio tyrimo centrą, kuris, buvo manoma, atsipirks“, – žurnalui „The Economist“ teigė Ricardo Torresas, Kubos ekonomistas. Šalyje pagaminama apie 5 mln. vakcinų per metus, skirtų apsisaugoti nuo įvairių virusų.

Šiuo metu Kuba turi penkias COVID-19 vakcinas kandidates. Dvi iš jų jau pasiekė trečią testavimo stadiją: „Soberana-2“ (isp. suverenitetas) vakcina ir „Abdala“, pavadinta pagal Kubos nepriklausomybės herojaus José Martí knygą.

„Soberana-2“ vakciną kuria valstybinė biotechnologijų įmonė „BioCubaFarma“, o MIC gamina pagrindinį vakcinos ingredientą.

Pasiekus trečią testavimo stadiją, šia vakcina bus skiepijami 44 tūkst. Kubos piliečių ir papildomai 150 tūkst. sveikatos apsaugos darbuotojų – taip bus bandoma išsiaiškinti, ar naujoji vakcina padeda apsisaugoti nuo koronaviruso. Be to, 100 tūkst. šios vakcinos dozių jau yra išsiųsta Iranui atlikti tolesnių bandymų.

Priešingai nei „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ iRNR vakcinos, kubietiškajai naudojamas sintetintas koronaviruso baltymas, kuris sukelia imuninį organizmo atsaką į virusą. Imunitetui įgyti, manoma, pakartotinai reikėtų skiepytis du tris sykius.

Pradedamas masinis skiepijimas?

Nors trečios testavimo stadijos rezultatų negalima tikėtis dar bent keletą mėnesių, Kubos vyriausybė pradeda kurti masinio sostinės Havanos gyventojų skiepijimo planus. Likusią visuomenės dalį planuojama paskiepyti iki metų pabaigos.

„Mes matome, kad vakcina yra labai saugi, potenciali rizika skiepyti šia vakcina vis mažėja, o nauda – didėja. Turime vakcinos veiksmingumo įrodymų, todėl eksperimentinio vakcinavimo mastas yra plečiamas“, – NBC naujienoms teigė „Finlay“ vakcinų instituto direktorius Vincente Verezas.

Kai kurie skeptikai Kubos eksperimentinio skiepijimo mastą vadina skubotu ir teigia, kad vakcina dar nėra išsamiai ištirta ir patvirtinta, todėl nereikėtų skiepyti tokios plačios visuomenės dalies.

Pagalba sąjungininkams

Kubos vyriausybė tikisi, kad, jei „Soberana-2“ bus sėkminga, šalis šios vakcinos pagamins iki 100 mln. dozių iki šių metų pabaigos ir taip suteiks galimybę jos įsigyti sąjungininkėms, pavyzdžiui, Venesuelai, Iranui. V. Verezas komentavo, kad kai kurios šalys jau dabar bando susisiekti su Kubos pareigūnais, norėdamos įsigyti testuojamos vakcinos.

Savos vakcinos sukūrimas gali būti vertinamas ir kaip vyriausybės mėginimas atgauti šalies gyventojų pasitikėjimą po bandymo susidoroti su San Isidro judėjimo dalyviais (menininkais, poetais,

LGBT teisių aktyvistais), kurie protestavo prieš žiaurius valdžios žodžio laisvės ribojimus. Vis dėlto Michelis Matosas, San Isidro judėjimo narys, į situaciją žvelgia kiek skeptiškiau: „Kuba [vyriausybė] galvoja, kad ši vakcina grąžins politinį pasitikėjimą, tačiau ji tarnaus tik kaip propagandinis įrankis.“

Dar neaišku, ar „Soberana-2“ vakcina bus gaminama vietoje, ar iš dalies perduota Iranui, Kinijai ir Tailandui, o kita vakcina – kandidatė „Abdala“ – per trečią bandymų stadiją pagalbos gali sulaukti iš sąjungininkės Venesuelos.

„Mes pasirašėme susitarimą, kad kubietišką „Abdala“ vakciną gaminsime savo laboratorijose, 2 mln. per mėnesį, pradėti tikimės rugpjūtį ar rugsėjį“, – vietos televizijos laidoje pasakojo Venesuelos prezidentas Nicolás Maduro.