Žalgirio klinikos darbuotojai šaukiasi pagalbos

Pažadai subliuško per kelis mėnesius

Rugsėjo pradžioje Žalgirio klinikai buvo pažadėta, kad įstaigą prijungus prie Santaros klinikų darbuotojai nenukentės. 

Tačiau jau po kelių mėnesių medikai buvo priversti darbui naudoti asmeninius fotoaparatus, o pacientai – laukti paslaugų dėl gendančios ir neatnaujinamos įrangos.

„Nuo rugsėjo 3-iosios, kai tapome Santaros klinikų filialu, gavome patikinimą, kad niekas nesikeis ir darbuotojai kaip dirbo, taip ir dirbs. 

Tačiau dabar turime ieškoti pagalbos, – Seimo Sveikatos reikalų komitete situaciją pristatė jau trisdešimt metų klinikoje dirbanti Darbo tarybos pirmininkė Laima Orliukaitė. 

– Sugedo fotoaparatas, kreipėmės į Santarų administraciją. Išvada – dirbate su asmeniniais fotoaparatais. Nežinau, ar čia normalu… 

Prieš kelias dienas nepataisomai sugedo skeneris, be kurio neįmanomas ortodontų ir ortopedų darbas. Ką daryti?“

L.Orliukaitė atkreipė dėmesį ir į visiškai paralyžiuotą komunikaciją: „Jos tiesiog nėra. Kur kreiptis, kaip rašyti, kada gausime atsakymą? 

Tiesa, šiandien ryte gavau pranešimą, kad patvirtintas pirkimų planas chirurginiams siūlams, nors jis buvo pateiktas dar lapkričio 12 dieną. Manome, kad tai gali būti susiję su šiuo posėdžiu.“

Gydytojai tampa pirkimų specialistais

Nors prijungimo iniciatoriai žadėjo efektyvesnį valdymą ir paprastesnes procedūras, realybėje gydytojai bei slaugytojai priversti gilintis į viešųjų pirkimų subtilybes, rašyti nesibaigiančius prašymus dėl elementariausių darbo priemonių.

„Jeigu manėme, kad anksčiau vykdyti viešuosius pirkimus buvo sudėtinga, atsiprašome, kad taip sakėme – juos mums vykdyti buvo iš tiesų lengva, palyginti su tuo, kas yra dabar“, – kolegei antrino Žalgirio klinikos direktoriaus pavaduotoja Solveiga Pakalkienė.

Po posėdžio Seime kalbinta pavaduotoja pridūrė, kad dalies pirkimų neleidžiama inicijuoti net sulūžus įrenginiams: „Sugedusias kabinetų elektronines spynas pakeitėme senomis spynomis su raktais. Tai tokį „progresą“ Žalgirio klinikai atnešė reorganizavimas.“

Seimo nariams S.Pakalkienė pasakojo, kad Žalgirio klinikoje viešųjų pirkimų organizavimo praktika buvo visiškai kitokia, nei yra Santaros klinikose: „Mus be jokio pasiruošimo įtrenkė į milžinišką biurokratinį aparatą. Be to, du mėnesius nuo prijungimo buvome visiškai atriboti nuo viešųjų pirkimų inicijavimo.“

Laikinai vykdantis Žalgirio klinikos direktoriaus funkcijas Dalius Matkevičius apgailestavo, kad filialas paliktas be mažos vertės pirkimų: „Mes negalime net elementariausių priemonių įsigyti ir uždengti tam tikrų spragų, kurios atsiranda čia ir dabar.“

Anot D.Matkevičiaus, Žalgirio klinika – tai ne tik pastatas ar įstaigos pavadinimas. „Tai – trisdešimt metų kauptas veido-žandikaulių chirurgijos patyrimas, sudėtingiausių patologijų gydymo tradicijos ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų komanda. 

Mūsų siekiamybė visada buvo inovatyvūs sprendimai, gydymo metodikos, kurios niekuo nesiskirtų nuo Europos didžiausių ligoninių“, – sako jis.

Tačiau dabartinė situacija kelia grėsmę ne tik paslaugų kokybei, bet ir pačios specialistų komandos išsaugojimui. 

„Darbuotojai jau dabar traktuoja tai kaip netinkamas darbo sąlygas ir palieka mūsų įstaigą. Turime tiek gydytojų, tiek slaugytojų, tiek slaugytojų padėjėjų trūkumą. Šie darbuotojai mums yra itin brangūs“, – dėstė vadovas.

Likę klinikos darbuotojai kelia dramatišką klausimą. „Ar tikrai reikalinga Lietuvai tokia klinika kaip Žalgirio? Jeigu nereikalinga, tada reikia tiesiai šviesiai pasakyti visiems darbuotojams, kad jie priimtų tam tikrus sprendimus“, – kalbėjo L.Orliukaitė.

Paveldėjo skolas

Santaros klinikų generalinis direktorius Tomas Jovaiša problemų neneigė, tačiau piešė kitokį situacijos paveikslą.

„Tos problemos, su kuriomis susiduriame, nėra sujungimo pasekmė. Tai yra per daugelį metų susiklosčiusios bėdos. 

Jų sisteminiam sprendimui reikia šiek tiek daugiau laiko, – teigė T.Jovaiša ir pridūrė, kad susijungimo dieną turėtas 990 tūkstančių eurų deficitas. 

Iš jų 260 tūkstančių, daugiau negu ketvirtis milijono, buvo klinikinės veiklos deficitas. – Paveldėjome nemažai skolų tiekėjams, kai kurių atsiskaitymo terminai buvo daugiau negu tris kartus pradelsti. 

Santaros klinikos skolas apmokėjo. Šiai dienai neturime jokių įsiskolinimų, o Žalgirio klinikos finansinė situacija lapkričio mėnesį buvo neutralaus balanso.“

Kalbėdamas apie viešuosius pirkimus, direktorius pabrėžė, kad prieš jungimosi procesą rugpjūčio mėnesį Santaros klinikoms buvo pateiktas Žalgirio klinikos pirkimo planas, kuriame numatyta, jog trečią ketvirtį turėtų būti vykdomi keturi pirkimai ir dar keturi – ketvirtą ketvirtį. 

„Šią dieną turime 101 pirkimą. Jau po rugsėjo mėnesio buvo papildomai inicijuota dar 17 tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų. Srautai yra dideli. 

Taigi, nėra taip, kad niekas nevyksta. Suprantame, jog yra problemų, bet, bendrai žiūrint, daug kas padaryta. Apgailestauju, kad per trumpą laiką nepavyko atliepti visų lūkesčių“, – komentavo klinikų vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad viešuosius pirkimus inicijuoja Santaros klinikų specialios viešųjų pirkimų grupės – taip siekiama neužkrauti naštos asmens sveikatos priežiūros specialistams.

Neišgirdo nieko vertinga

Tokia žinia nustebino Žalgirio klinikos atstovus. „Klausimą, kas ir kaip konkrečiai Santaros klinikose inicijuoja pirkimus, kėlėme po pirmųjų mokymų, kaip naudotis Santaros klinikų viešųjų pirkimų informacine sistema. 

Jau tada buvo akivaizdu, kad sveikatos priežiūros specialistai, esantys pirkimo iniciatoriais, tiek specifinės viešųjų pirkimų informacijos objektyviai žinoti negali. 

Tačiau Santaros klinikų atstovai patikino, kad klinikose viešuosius pirkimus inicijuoja patys sveikatos priežiūros specialistai ir jie privalo tiek daug išmanyti apie viešuosius pirkimus“, – po posėdžio stebėjosi Žalgirio klinikos direktoriaus pavaduotoja.

Ji teigė iš Santaros klinikų vadovo neišgirdusi nieko, kas padėtų Žalgirio klinikai greitai ir tinkamai prisitaikyti prie visiškai naujos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos. 

„Neišgirdome, kad Žalgirio klinikai bus duotos aiškios metodikos, kaip planuoti ir inicijuoti pirkimus, kad kaip įmanoma skubiau bus skirti prieš reorganizavimą žadėti žmogiškieji ištekliai viešiesiems pirkimams vykdyti. 

Neišgirdome ir pasiūlymo pasidalinti priemonėmis, ypač skirtomis teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kol Žalgirio klinika prisitaikys prie naujos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos Santaros klinikose“, – apgailestavo S.Pakalkienė.

Ministrė siūlo ieškoti kompromiso

„Tai yra dar vienas chaosas kaip ir Klaipėdoje, kai turėjome pusantrų dvejų metų nesąmonę jungiant ligonines. 

Du vadovai turi aiškintis, nors jie net nekalti – čia yra politinis sprendimas. Nei Santaros kaltos, nei Žalgiris kaltas – kalti politikai, kurie nesugebėjo sujungti“, – situaciją komentavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis.

Konservatorė Jurgita Sejonienė laikėsi priešingos pozicijos: „Visi priimti sprendimai dėl įstaigų jungimo buvo būtini ir reikalingi. 

Nė vienas jungimas ir reorganizavimas nebūna paprastas, vyksta pereinamasis laikotarpis. Negalima tikėtis, kad, Santaros klinikoms perėmus nugyventą įstaigą, per vieną savaitę įvyks stebuklas.“

Tarp dviejų ugnių atsidūrusi Sveikatos apsaugos ministrė doc. dr. Marija Jakubauskienė nedaugžodžiavo – pasiūlė ieškoti kompromiso. 

„Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, reikia ieškoti išmintingo sprendimo. Žalgirio klinikai reikėtų šnekėtis su Santaros klinikų generaliniu direktoriumi dėl mažos vertės pirkimų galimybės ir taip užtikrinti klinikos funkcionavimą.“

Sieks finansinės autonomijos

R.Žemaitaitis pateikė seniūnijų, kurioms, kaip administraciniams vienetams, leidžiama turėti subsąskaitas ir nustatoma pirkimų riba, iki kurios jos gali veikti savarankiškai, pavyzdį. 

Parlamentaras klausė, kodėl toks modelis negalėtų būti pritaikytas ir Žalgirio klinikai – leisti jai matyti savo pajamas bei pelną ir iš tų lėšų operatyviai vykdyti būtinus pirkimus, užuot derinant kiekvieną smulkmeną su Santaros klinikomis.

Santaros klinikų vadovas T.Jovaiša patvirtino, kad toks modelis veikia: jų Valstybinis patologijos centras, būdamas panašaus dydžio į Žalgirio kliniką, „veikia efektyviai, finansiškai tvariai, turi autonomijų, įskaitant darbo užmokesčio ir darbuotojų finansinio motyvavimo nustatymą. 

Norime, kad taip veiktų ir Žalgirio klinika.  Kitų metų siekis būtų susitarti biudžetus ir vykdyti veiklą maksimaliai autonomiškai“.

„Sprendimų reikia ne kada nors, o čia ir dabar. Pacientų krūvis nemažėja, o susiduriame su tuo, jog vieną dieną lūžta vienas aparatas, kitą dieną – kitas. 

Manau, kad šitas susirinkimas galėtų būti inicijavimas tolesnių veiksmų ne tik Žalgirio klinikos filialui, bet ir visoms kitoms gydymo įstaigoms, kurios filialo statusu yra prijungtos – kad turėtų savo subsąskaitas ir mažos vertės pirkimus iki 15 tūkstančių“, – viltį išreiškė Žalgirio klinikos vadovas.

Komentaras
Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė, gydytoja odontologė ortopedė Auristida Gerliakienė:

- Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius įkurtai VU Žalgirio klinikai buvo keliami ambicingi tikslai – sukurti išskirtinį tretinio lygio paslaugas teikiantį kompetencijų centrą, atitinkantį Europos akademinius standartus, sutelkusį gabius jaunus specialistus, kurie buvo ne tik aukštos kvalifikacijos klinicistai, bet ir mokslininkai, siunčiami į stažuotes užsienio universitetuose. 

Žalgirio klinikos darbuotojai gydė sudėtingus pacientus, dalyvavo švietėjiškoje veikloje, ugdant odontologų bei veido žandikaulių chirurgų kvalifikaciją.

Kodėl šiandien turime kitokią situaciją? Su panašiomis problemomis susiduria nemažai valstybinių ligoninių ir poliklinikų.

Priežastys yra sisteminės, iš kurių šiuo atveju išskirčiau vadybos bei finansinio raštingumo įgūdžių stoką. 

Prie to ženkliai prisidėjo tvarka, kad tas pats vadovas gydymo įstaigai nepajudinamai vadovaudavo ne vieną dešimtmetį.

Todėl Lietuvos medikų sąjūdis palaikė 2022-ųjų Seimo narių Ievos Pakarklytės ir Jurgitos Sejonienės inicijuotas įstatymo pataisas, iki dviejų ribojančias valstybės bei savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijas. 

Dėl minėtų įstatymo pataisų valstybės ir savivaldybių ligoninėms jau renkami naujos kartos vadovai, turintys ne tik kompetencijų, bet ir vizijas, kokią veiklą plėtos jų vadovaujamos gydymo įstaigos.

Prie VULSK buvo prijungta ne tik Žalgirio klinika, bet ir NVI. Nors sprendimas kėlė daug abejonių ir buvo ilgai brandinamas, manau, jis yra vizionieriškas ir suteikiantis plėtros kryptį ligoninėms, kurios dėl įvairių priežasčių jos neteko.