Švyturių savaitgalį Nidoje – romantikos fejerverkai

Jo metu ant 51 metrų aukščio Urbo kalno buvo papasakota ir mažai, kam žinoma senojo, 1874 m. statyto bei 1944 m. pabaigoje susprogdinto švyturio funkcija: kartu tai buvęs apie artėjančias audras perspėjantis objektas su specialia vėliavų sistema, o meteorologinę informaciją švyturininkas gaudavo telegrafu.

Šeimomis prie dabartinio, specialiai švyturių savaitgalį įžiebto švyturio susirinkusios publikos laukė edukacijos, paskaitos, išskirtinis violončelininko, Klaipėdos kamerinio orkestro vadovo Mindaugo Bačkaus koncertas, muzikos ir šviesos programa „Švyturio violončelė”.

Šventės metu, be kita ko, aukščiausiu Neringos miesto savivaldybės apdovanojimu, Garbės ženklu „už Neringai aktualios informacijos sklaidą, tekstus, prisidedančius prie šiam kraštui aktualių problemų sprendimo ir nenuilstamas pastangas domėtis Kuršių nerijos istorija bei savo žiniomis dalintis su visuomene“ buvo pagerbtas šių eilučių autorius.

Publikacijos „Vakarų ekspreso“ dienraštyje bei portale www.ve.lt prisidėjo prie švytuoklinio Nidos švyturio spindulio sugrąžinimo, toliau bus viešinamos Urbo kalno papėdėje esančių administracinių švyturio pastatų bei žemės išparceliavimo peripetijos, kurių epicentre – VĮ Turto bankas ir Finansų ministerija, ginama Neringos savivaldybės iniciatyva šiuos objektus perimti savo nuosavybėn bei pritaikyti visuomenės poreikiams įrengiant muziejų, kūrybines erdves.

Tarp praeities ir dabarties

Aplinkybės lėmė, jog šiemet, minint Pasaulinę švyturių dieną, BĮ Neringos muziejų organizuotų renginių pajūryje flagmanu tapo Nidos švyturys.

Šiandien – paskutinė diena, kai vyks edukacijos vaikams ir suaugusiems, o 20.30 val. jau trečią vakarą iš eilės bus laikinai įžiebtas krištolinių Frenelio lęšių žibintas. Švyturio lankymas – iki 22 val.

Senojo, švytuoklinio Nidos švyturio spindulio sugrąžinimas buvęs ilgai lauktas įvykis, mat nuo 2016 m. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) išjungė 1953 m. sumontuotą žibintą ir pakeitė šviesos šaltinį tik į jūros pusę žybsinčiomis LED lempomis.

Neringos miesto savivaldybės, vietinių žmonių bendruomenės bei publikacijų „Vakarų eksprese“ dėka nuo šių metų, Valstybės atkūrimo dienos vasario 16-ąją į Nidą vėl grįžo naktinį dangų it peiliai raižantys šviesos šuorai.

Pagal susitarimą su LTSA senoji lempa laikinai įžiebiama ypatingomis progomis, kaip Pasaulinė švyturių diena ir pan.

Savo ruožtu artimiausiu metu Vyriausybė turėtų perduoti Neringos municipalinei valdžiai ir patį žibintą su valdymo mechanizmu, tad švytuoklę, suderinus su LTSA, būtų galima įžiebti daug dažniau ir be transportininkų pagalbos (žibintą prižiūrėtų senasis švyturininkas, nidiškis Anatolijus Aleksandrovas).

Būtent aplink besisukanti švytuoklė labiausiai ir masino vasarotojus, kurie būriais rinkosi ant ypatingai apšviesto Urbo kalno. Žingeidžiausieji jo papėdėje galėjo dalyvauti Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolės Strakauskaitės vestoje ekskursijoje „Nidos švyturio kelias“.

Mokslininkė yra sukaupusi daug vertingų žinių apie pirmąjį, 1874 m. pastatytą bei Antrojo pasaulinio karo pabaigoje atsitraukiančių vokiečių karių susprogdintą (strateginis objektas) senąjį švyturį.

Įdomu tai, jog pastarasis buvęs pirmasis mūrinis, raudonplytis, solidus bei Nidos kraštovaizdį pakeitęs 27 metrų aukščio statinys.

Pastačius jį, Urbo kalno papėdėje išdygo didelis, dviejų aukštų švyturininko namas, kiek vėliau – kopų prižiūrėtojo namas G.D. Kuwerto g. 14, o 1888 m. – ir Nidos evangelikų-liuteronų bažnyčia.

Mokslininkės žiniomis, XIX a. paskutiniame ketvirtyje ant dar medžiais eužžėlusios smėlio kopos statant Nidos švyturį buvo panaudoti skaldyti akmenys, kurių blokai (pamatai) suleisti į 3 metrų gylį.

Neringos miesto savivaldybė svarsto idėją samdyti archeologus bei atkasti šiuos pamatus arba jų likučius bei tam tikra forma (po stiklu ir pan.) demonstruoti jų atodangą visuomenei.

Pagrindo tokiems veiksmams yra, nes dar 2017-aisiais tyrėjų komandos naudotu prietaisu georadaru buvo nuskenuotas 1,2 tūkst. kv. m Urbo kalno aikštelės plotas bei gana tiksliai nustatyta senojo švyturio vieta.

Apie 40 km į tolį šviesą skleidęs bei „Raudonuoju Kristofu“ prieškario vasarotojų iš Vokietijos pramintas švyturys stūksojo visai netoli dabartinio, keliolika metrų į vakarus.

Telegrafo funkcija

Švyturių savaitgalio dalyviai turėjo progą išgirsti ir mažiau žinomą Nidos švyturio istorijos dalį, susijusią su kita jo paskirtimi: tai buvęs ne tik kelią jūroje plaukiojantiems laivams, Kuršių marių žvejams rodęs navigacinis, bet ir meteorologinis objektas.

Paskaitą apie radio ryšį 1874-1944 m. ir 1953 m. statybos švyturiuose skaitė už pastangas įveiklinant Nidos švyturį Neringos savivaldybės medaliu „Už nuopelnus Neringai“ apdovanotas VILNIUS TECH lektorius, inžinierius Tomas Jačionis.

Jis, beje, renginio metu BĮ Neringos muziejams perdavė ir unikalius, originalius 1953 m. statyto švyturio optinės sistemos dokumentus, brėžinius.

Pasirodo, senajame švyturyje veikė telegrafas bei specialiai sumontuota perspėjimo apie audras sistema.

Ikonografijoje matyti, jog prie švyturio apžvalgos aikštelės, aukštai šonuose yra pritvirtintos dvi kartys su besileidžiančiais trosais į apačią.

Daug kam gali atrodyti, jog tokia konstrukcija buvo skirta siekiant dar labiau stabilizuoti vėjų pagairėje stovėjusį navigacinį objektą, tačiau tikroji paskirtis – daug svarbesnė ir įdomesnė.

Švyturininkas telegrafu gaudavo pranešimus apie artėjančias audras, o tuomet ant minėtų karčių pakabindavo specialias vėliavas, kurios pranešdavo, jog artėja štormas bei iš kurios pusės pūs vėjas.

„Ir 1953 m. statytame švyturyje, tiksliau, administraciniame pastate Urbo kalno papėdėje buvo veikiantis telegrafas, kuris išjungtas palyginti neseniai.

Prieš švyturio, ant kopos į dangų stiebėsi telegrafo, radio antena, radiošvyturys: jo trosų tvirtinimo žymės ir dabar likusios.

Kaip tik minint Tarptautinę švyturių dieną vyksta ir pasaulinis ultratrumpųjų bangų radistų čempionatas, tad Nidos švyturys įgauna ir dar platesnę funkcinę paskirtį, istoriją.

Jei Neringos savivaldybei pavyktų perimti savo nuosavybėn švyturio administracinius pastatus, tą telegrafo ir radiošvyturio sistemą galima būtų suremontuoti bei vėl naudoti edukaciniais tikslais“, - pasakojo T. Jačionis.

Anot BĮ Neringos muziejų vadovės dr. Linos Motuzienės, švyturių savaitgalis Nidoje vyksta pirmą kartą, ir ne veltui naudojama daugiskaita.

„Galime tik pasidžiaugti, kad Neringos savivaldybė yra daugiausiai turinti švyturių visoje Lietuvoje: municipalinei valdžiai priklauso Nidos, Juodkrantės, o neseniai buvo perduotas ir Pervalkos švyturys.

Didžiausia pareiga – juos saugoti, atkreipti visuomenės dėmesį į įdomią jų istoriją, kuri persipynusi ir su pačios Kuršių nerijos vystymosi atodangomis.

Nidos švyturys turi daug pažintinių klodų, ne visus dar esame išnaudoję.

Puoselėjame ambicingus planus ir tikimės, kad pavyks juos įgyvendinti, nes tai ne tik navigacinis, bet ir kultūrinis, kraštovaizdžio objektas, kuris priklauso bei aktualus visai Lietuvai“, - teigė muziejaus vadovė.

Rugpjūčio 19-21 d. Nidoje organizuoto „Švyturių savaitgalio“ akimirkos. Netrūko ir romantikos, ir edukacinių veiklų, progų pasisemti istorinių žinių.

Deniso NIKITENKOS nuotr.