Taikai Preiloje pasiekti prireikė dešimtmečio

Ant paties Kuršių marių kranto išdygusio Preilos botelio istorija, kaip ir visų teisėtų, galimai nelegalių ar tikrai nelegalių statybų unikaliojoje Kuršių nerijoje, sukėlė didžiulį rezonansą visoje Lietuvoje.

Siekiant ilgai trukusį teisminį ginčą dėl jų statybos užbaigti be buldozerių siuntimo į Preilą, taikos sutartis sudaryta 2013 metų gruodžio mėnesį ir patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi.

Neringos savivaldybės teigimu, taikos sutartis apima senojo Preilos žvejų uosto teritoriją, kai teismai panaikino detaliuosius planus, prieštaravusius tuomet galiojusiai Vyriausybės patvirtintai Kuršių nerijos planavimo schemai (Generaliniam planui).

Statinių statybą senojo Preilos žvejų uosto teritorijoje numatė ir Generalinis planas, tačiau tuomet (prieš tris dešimtmečius) buvo kalbama tik apie komunalinės paskirties pastatus, tenkinančius žvejybos verslo reikmes.

"Visgi pats laikmetis padiktavo, kad Neringai, ypač Preilos gyvenvietei, labiau reikia rekreacinės paskirties pastatų.

Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, atsirado galimybė pastatų savininkams įteisinti tuos statinius, kurie galimi pagal naujus teritorijų planavimo dokumentus - pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą bei Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą.

Šiuose dokumentuose Preilos botelio teritorijoje buvo numatyti rekreacinės paskirties pastatai, todėl ir sutarta esančius statinius ne griauti, o tik taisyti jų architektūrinę išraišką", - tikina Neringos savivaldybė.

Prireikė kantrybės

Pasak Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, įgyvendinti taikos sutartį didžiulės kantrybės prireikė visoms pusėms.

"Sutarties įgyvendinimas užtruko daugiau nei dešimtmetį. Kainavo daug laiko, lėšų ir kantrybės.

Iš naujo teko atlikti sudėtingas teritorijų planavimo procedūras, koreguoti pastatų architektūrinę išraišką.

Priimti sprendimus dėl šiandien nebeaktualių sprendinių", - apie ilgą taikos sutarties įgyvendinimo kelią pasakojo D. Jasaitis.

Įgyvendinant šią taikos sutartį, iš naujo atliktos teritorijų planavimo procedūros pagal galiojančius teisės aktus, gauti statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę statyti esamiems statiniams.

Savivaldybė praturtėjo

Vadovaujantis šia taikos sutartimi, Neringos savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai perduotas bendrovės „Preilos uostas“ įrengtas privažiavimo kelias, inžineriniai tinklai, pontoninis tiltas.

Savivaldybei taip pat perduotas ir laivų nuleidimui bei jų iškėlimui skirtas slipas, žvejų įrangos iškrovimui skirta aikštelė.

Neringos savivaldybės teigimu, visi šie objektai skirti naudotis vietos bendruomenei bei kurorto svečiams.

Teritorijoje bendrovė „Preilos uostas“ taip pat pastatė uosto aptarnavimui skirtą pastatą, kuriame penkiolikos kvadratinių metrų patalpa skirta naudoti Neringos savivaldybės reikmėms.

Šalių susitarimu išardytas dar 2002-aisiais pastatytas pietinis įvažiavimas, nebeatitinkantis šiandieninių reikmių. Šis keliukas buvo išklotas trinkelėmis.

Padėka Vyriausybei

Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis nepamiršo padėkoti tuometei Vyriausybei, sudariusiai galimybę sudaryti taikos sutartį, bei prie taikaus ginčo sprendimo prisidėjusiems Andriui Kubiliui, Deividui Matulioniui, Antanui Vinkui, Linai Liubauskaitei, Laurai Nalivaikienei, Sauliui Skverneliui, Algirdui Stončaičiui.

Taip pat ir visiems valstybinių institucijų bei savivaldos specialistams, kurie prisidėjo prie šios taikos sutarties įgyvendinimo.

„Šios sutarties įgyvendinimas - didžiulis pasiekimas, nes buvo akimirkų, kai atrodė, kad esame aklavietėje, ir tai būtų reiškę pastatų griovimą, ilgus teisminius procesus dėl žalos atlyginimo už prarastą turtą, ir kaip jau rodo praktika, didžiules išlaidas valstybei ir Savivaldybei“, - taikos sutarties įgyvendinimo svarbą pabrėžė meras D. Jasaitis.

Vyriausybė taikos sutarčiai pritarė, nes tik ji leido išvengti galimų reikalavimų valstybei atlyginti nuostolius, kurie patirti dėl galimai neteisėtų atsakingų pareigūnų veiksmų.

Užsimojo nugriauti

Startas Preilos botelio pastatų griovimui duotas dar 2006 metų vasarį.

Tada Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė pirmąją nutartį galimai neteisėtų statybų Kuršių nerijoje byloje. Jis panaikino Neringos savivaldybės administracijos išduotą Preilos botelio statybos leidimą.

Vietos valdžios leidimą statyti Preilos botelio administracinį pastatą ir pantoninį pirsą teismui apskundė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Jos atstovų teigimu, pažeisdama įstatymus bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“ (dabartinė įmonė „Preilos uostas“) pastatė vasarnamių kompleksą, kuris dokumentuose įvardytas kaip botelis jachtininkams.

Statybos leidimas išduotas išduotas fiziniam asmeniui, vėliau atiteko bendrovei „Sabonio klubas ir partneriai“. Konstatuota, jog jis neteisėtai koreguotas - pastatai yra aukštesni bei stovi kitoje vietoje nei planuota.

Be to, jį išdavusioje Neringos savivaldybės sudarytoje komisijoje nedalyvavo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas.

Vėliau nustatyti pažeidimai ištaisyti, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

Klaipėdos apylinkės prokuratūra prašė teismo įpareigoti nugriauti mažiausiai penkiolika pastatų, panaikinti ne tik detaliuosius planus, bet ir botelio administracinio pastato bei pontoninio pirso statybos leidimus.

Taip pat taikyti restituciją ir įpareigoti Neringos savivaldybės administraciją grąžinti bendrovei 755 459 litus (beveik 219 tūkstančių eurų), kuriuos pastaroji išleido vykdydama šį projektą.

Dar 1996 metais šiame daugiau nei 91 aro sklype esantys pramoninės paskirties pastatai atiteko bendrovei „Marių žuvis“, vėliau - bendrovei „Neringos žuvis“.

Juos įsigijęs fizinis asmuo 2000 ir 2003-iaisiais du žemės sklypus išsinuomojo 99 metams. 2003 metais čia prasidėjo statybos.

2004 metų gegužę ir gruodį „Sabonio klubas ir partneriai“ iš fizinio asmens Preiloje įsigijo du objektus, kurių adresas - Preilos g. 101 ir 103. Juose jau buvo pradėtos statybos, kurioms išduoti visi būtini leidimai. Patvirtinti detalieji planai, gauti statybos leidimai, suderinti projektai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2010 metų balandį įpareigojo per pusę metų nugriauti 14 neteisėtai pastatytų botelio pastatų.