Tarnauti valstybei nesiveržiama

Praėjusiais metais visoje Lietuvoje organizuota kur kas daugiau konkursų į valstybės tarnybą. Taip tikėtasi užpildyti ankstesniais metais likusias tuščias vietas.

Tačiau rezultatas buvo, labai švelniai tariant, nuviliantis. Beveik pusė konkursų neįvyko.

Pagrindinės priežastis - nebuvo nė vieno pretendento, kandidatai neatitiko keliamų reikalavimų ar pateikę prašymą dalyvauti konkurse į jį tiesiog neatvyko.

Konkursų daugėja

Praėjusiais metais Viešojo valdymo agentūra suorganizavo 4 606 konkursus į valstybės tarnybą. Tai net 19 procentų daugiau nei 2021 metais.

Organizuojamų konkursų skaičius auga kiekvienais metais ir viena svarbiausių priežasčių - neįvykstantys konkursai.

Pernai sėkmingai, kai išrinktas laimėtojas, pasibaigė tik 50,3 proc. konkursų į valstybės tarnybą.

Neįvykę konkursai organizuojami iš naujo. Kartais po kelis ar net keliolika kartų, o kai kurių pareigybių nepavyksta „užpildyti“ metus ir ilgiau.

Nors 2022-aisiais gauta tik 4 proc. mažiau prašymų dalyvauti konkursuose nei 2021 m., Viešojo valdymo agentūra neslepia, jog didelį nerimą kelia išaugęs konkursų, kuriuose apskritai nesulaukta nė vieno prašymo, skaičius.

Tokių buvo net 32,5 proc. iš visų neįvykusių konkursų. 2021-aisiais tokie atvejai sudarė 24,8 proc. neįvykusių konkursų.

Kitos konkursų neįvykimo priežastys taip pat elementarios. Nė vienas pretendentas neatitiko reikalavimų - 30,4 proc., nė vienas iš reikalavimus atitinkančių pretendentų neatvyko į vertinimą komisijoje - 20,5 proc., nė vienas pretendentas nesurinko minimalaus balo - 16,6 proc.

Viešojo valdymo agentūros direktoriaus Artūro Paleko teigimu, nepakankamas konkursų į valstybės tarnybą efektyvumas įvardija ne vieną problemą.

Tai rodo tiek bendras dabartinės darbo rinkos tendencijas, tiek nepakankamą valstybės tarnybos patrauklumą bei konkurencingumą, tiek būtinybę daugiau dėmesio skirti pretendentų pritraukimui į valstybės tarnybą bei jos, kaip darbdavio, įvaizdžio stiprinimui.

"Daug vilčių dedame į Vidaus reikalų ministerijos parengtą naują Valstybės tarnybos įstatymo projektą, kuris, mano manymu, prisidėtų prie valstybės tarnybos patrauklumo didinimo.

Viešojo valdymo agentūra netrukus pradės konsultuoti įstaigas dėl darbo užmokesčio sistemų diegimo - tai irgi turėtų pagelbėti pritraukti ir išlaikyti talentingiausius valstybės tarnautojus", - sakė Viešojo valdymo agentūros vadovas A. Palekas.

Pasyvumas - ne išeitis

Viešojo valdymo agentūra pastebi, kad nemažai įstaigų skelbdamos konkursą apsiriboja tik skelbimo įkėlimu į Valstybės tarnybos portalą ir žinute socialiniuose tinkluose.

Konkursui neįvykus ta pati strategija kartojama iš naujo. Kartais net keliolika kartų, kol pagaliau pavyksta sulaukti tinkamo pretendento.

Pastaruosius porą metų Viešojo valdymo agentūros specialistai aktyviai susitikinėja su konkursus skelbiančiomis įstaigomis pritraukimo į valstybės tarnybą klausimais. Ypatingas dėmesys skiriamas įstaigų vadovų konkursams.

"Vienu metu turėjome gana grėsmingą situaciją, kai neįvyko apie 40 proc. įstaigų vadovų konkursų. Supratome, kad to negalime palikti savieigai.

Pradėjome susitikinėti su įstaigomis ir sudarinėti pretendentų pritraukimo planus.

Rezultato nereikėjo ilgai laukti - pernai įstaigų vadovų konkursų efektyvumas išaugo iki 81,3 procento", - patikino Viešojo valdymo agentūros Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vedėja Rasa Tumėnė.

Svarbu tinkamai pasiruošti

Viešojo valdymo agentūros atstovų teigimu, kiekvieno įstaigos vadovo konkurso planavimas prasideda nuo pokalbio su konkursą inicijuojančios įstaigos atstovais.

Aptariami lūkesčiai pretendentams, kuo siūloma pozicija patraukli galimiems kandidatams, kokias naudas siūlo įstaiga - mokymai, hibridinis darbas, naudinga patirtis, vertė visuomenei ir panašiai. Taip pat įvardijama, kokios laukia svarbiausios užduotys.

Visa ši informacija sudedama į patrauklų darbo skelbimą - bukletą.

Tada suplanuojami skelbimo viešinimo kanalai. Tam naudojamos įstaigų interneto svetainės, socialiniai tinklai ir įvairių profesijų grupės juose, žiniasklaida, vadovų tinklai, specializuoti portalai, įvairios profesinės asociacijos ir kiti sklaidos kanalai.

Į skelbimų viešinimą įtraukiami konkursą inicijuojančios įstaigos vadovai ir darbuotojai.

Viešojo valdymo agentūra pasitelkia įvairius profesinio socialinio tinklo, skirto bendrauti su verslo partneriais, užmegzti naujus profesinius ryšius ir ieškoti darbo ar darbuotojų, „Linkedin“ įrankius.

Paprastai kalbant, sudaromas konkretus planas, kas atsakingas už konkrečius darbus: skelbimo, pranešimo žiniasklaidai parengimą, sklaidos kanalų, kontaktų surinkimą ir kitus.

"Paruošiamasis darbas prieš konkurso skelbimą yra labai svarbus.

Pasiruošimas reikalauja pastangų, tačiau praktika rodo, kad jos atsiperka.

Turėjome ne vieną atvejį tiek su įstaigų vadovų, tiek su specialistų konkursais, kai kartu su įstaigomis įgyvendinę pritraukimo planą radome pretendentų į konkursus, kurie neįvykdavo ilgą laiką. Vadinasi, pretendentų yra, tiesiog reikia juos pasiekti", - neabejojo R. Tumėnė.

Po pokyčių - kandidatų gausa

Šiais metais Sveikatos apsaugos ministerijai teko inicijuoti pokyčius kandidatuojantiems į visų lygių gydymo įstaigų, jų filialų ir kitų struktūrinių padalinių vadovų pareigas.

Keisti konkursų reikalavimai kandidatams, kuriais didinamas vadovaujamo darbo patirties reikalavimas, tačiau sumažinami arba atsisakoma kitų reikalavimų.

Prieš imdamasi pokyčių ministerija atliko universiteto ligoninių vadovų konkursų analizę. Paaiškėjo, kad dėl reikalavimų juose dalyvaudavo vos po kelis kandidatus, kartais tekdavo rinktis ir iš vieno asmens.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vadovo konkurse 2018 m. dalyvavo vienas kandidatas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų konkurse 2019 m. dalyvavo du kandidatai, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų konkurse 2020 m. dalyvavo du kandidatai, o tame pačiame konkurse 2018 m. - vienas kandidatas.

Paskutiniame Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) konkurse, kuris paskelbtas šių metų pradžioje, paraiškas pateikė septyni kandidatai, tačiau tik keturi iš jų atitiko keliamus reikalavimus.

Paklausimų dėl dalyvavimo šiame konkurse ministerija sulaukė gerokai daugiau, tačiau didžioji dalis kandidatų nepateikė dokumentų. Todėl nuspręsta konkursą nutraukti.

Pasikeitimų rezultatų ilgai laukti nereikėjo.

Pakartotinis konkursas KUL vadovo pozicijai užimti sulaukė rekordinio kandidatų skaičiaus. Dokumentus dalyvauti konkurse pateikė net 10 pretendentų - visi jie po dokumentų patikros toliau dalyvauja konkurse.

"Didesnis kandidatų skaičius - tai visos sveikatos sistemos pergalė, nes gero vadovavimo vaisius skins ir medikų kolektyvai, ir pacientai.

Strateginė kryptis nesikeičia - atverti sveikatos sektorių naujoms idėjoms ir iniciatyvoms, kad būtų suteiktas naujas postūmis visai sistemai.

Dėl reikalavimų kandidatams į vadovus pokyčių vyksta diskusijos su universitetais ir savivaldybėmis, tačiau matome kad potencialūs vadovai išgirdo žinią apie permainas", - teigiamus pokyčių rezultatus įvertino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Informacija

Nuo 2023 m. sausio 1 d. Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pertvarkytas į Viešojo valdymo agentūrą. Pakeitus pavadinimą ir išplėtus funkcijas, agentūra vykdo centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų veiklos stebėseną ir konsultavimą.