Tarnyba kariuomenėje lygi bankrotui

Jaunam verslininkui tik po kelerius metus trukusio bylinėjimosi pavyko įrodyti, kad pašaukus jį į privalomąją pradinę karo tarnybą, ne tik sutriktų vadovaujamos bendrovės veikla, bet ir pati įmonė gali atsidurti ant bankroto slenksčio. Jo prašymą atidėti pareigos Tėvynei atlikimą teks svarstyti iš naujo. Ir labai nedelsiant, nes jau kitais metais į tarnybą vyras nebegalės būti pašauktas dėl amžiaus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išnagrinėjo administracinę bylą, susijusią su siekiu atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos verdiktas nebuvo palankus Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atrankos komisijai.

Pastarosios sprendimai pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais, nes motyvų išdėstymas neatitinka adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. LVAT juos panaikino.

Istorija prasidėjo, kai 2018 metais į karo prievolininkų sąrašą buvo įrašytas jaunas vyras. Jis neatsisakė atlikti pareigą Tėvynei, tačiau paprašė tarnybą atidėti iki 2022 metų. Tikino, kad to nepadarius būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams interesams.

2018-ųjų vasarį vyras paskirtas UAB direktoriumi ir vienintelis organizavo jos veiklą. Jo teigimu, devyni mėnesiai, kuriuos tektų praleisti kariuomenėje, dėl sutartinių įsipareigojimų sudėtingoje situacijoje esančią įmonę gali priversti stabdyti veiklą ar net privesti iki bankroto.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atrankos komisija prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą atmetė. Motyvuota, kad verslininkas nepagrindė „žalos neproporcingo masto", o prieš prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, turėjo įvertinti realią riziką būti pašauktam atlikti tarnybą. Atidėjus ją iki 2022 metų, vyras apskritai nebegalėtų būti pašauktas dėl amžiaus.

Nepalankų sprendimą bendrovės vadovas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šis skundą atmetė. Pareikšta, kad komisijos sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir naikinti jų nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog karo prievolininkas tarnybos atlikimo metu yra išlaikomas valstybės. Pragyvenimo išlaidos yra visiškai užtikrinamos, tad pajamų negavimas tarnybos metu būtent iš vadovaujamos įmonės veiklos neturėtų būti kliūtis nevykdyti privalomosios karo tarnybos.

LVAT teisėjų kolegija tokiai išvadai nepritarė, nes karo prievolininkų prašymų atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą vertinimas turi būti individualizuotas.

Komisija turėjo pareigą surinkti papildomus įrodymus dėl įvardytos „neproporcingai didelės žalos" pagrindimo, o to nepadarius liko neįvertintos reikšmingos faktinės aplinkybės.

Argumentas neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos vien dėl to, kad vyras įmonę įsteigė būdamas šaukiamojo amžiaus, nesuderinamas ne tik su Konstitucijoje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Tokio asmens aktyvus dalyvavimas ūkinėje veikloje ir yra atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos pagrindas.

Jaunas verslininkas sutiko atlikti pareigą Tėvynei, tik nenorėjo dėl to pakenkti vadovaujamai įmonei. Eltos asociatyvi nuotr.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder