Telšiškei medikai liepė nutraukti nėštumą: to, kas nutiko vėliau, nesitikėjo net ji

Redos istoriją galima vadinti stebuklinga, kurią pati moteris vėliau suguldė į savo knygos „Sindromas“ puslapius. Moteris sutiko istorijos dalimi pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Išgirdo, kad vaikų nesulauks

Iki 2016 metų Reda gyveno įprastą gyvenimą, tačiau vieną dieną jos kūnas ėmė keistis. Visgi į tuos pokyčius ji dėmesį atkreipė tik 2017 metais. Visą gyvenimą buvusi liekna, ji priaugo 25 kg, nors nei mitybos, nei kitų įpročių nepakeitė.

„Kai man priaugo tas svoris, galvojau, kad gal nieko tokio. Vėliau pradėjo didėti plaukuotumas visose kūno srityse, tai yra vienas iš mano turimo sindromo požymių ir sutriko visas mėnesinių ciklas. Man jos nebuvo reguliarios, bet tuo metu net pusmetį nesulaukiau mėnesinių.

Esu iš tų žmonių, kurie vis dirba, dirba, dirba ir neturi laiko pasitikrinti. Gėda pripažinti, bet tą pusmetį nesugebėjau nueiti pas gydytoją. Eidama pas gydytoją žinojau, kad tikrai nesilaukiu, nes dariausi testus. Gydytoja pasižiūrėjo ir pasakė, kad man yra policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris gali būti paveldimas. Mano mama juo neserga, bet serga mano močiutė“, – pasakoja Reda.

Kad sumažintų visus simptomus, sumažėtų svoris, susireguliuotų ciklas, moteriai davė tris išeitis. Viena iš jų – gerti kontraceptines tabletes. Antra išeitis taip pat buvo vaistai, tačiau jų vartojimo metu buvo tikimybė susilaukti vaikų. O trečioji – dirbtinis apvaisinimas.

„Su mano liga ir taip sunku vaikų sulaukti. Dažniausiai su PKS moterys turi kreiptis į vaisingumo klinikas, mokėti didžiulius pinigus. Mes negalėjome kreiptis į juos, nes tuomet neturėjome reikalingų tam pinigų. Pasirinkau antrą variantą, gėriau vaistus, o su mintimi, kad vaikų neturėsime, susitaikėme.

Man tuo metu buvo 27 metai, su kiekvienais metais tikimybė pastoti tikimybė vis mažėjo, 30 metų su šia liga jau kritinė riba, ypač jeigu prieš tai, negimdžiau nei karto“, – sako moteris ir priduria, kad visgi ne visi PKS atvejai baigiasi nevaisingumu.

Laukė dar vienas smūgis

2019 metų liepą Reda pasijuto nėščia. Iš tikrųjų moteris susapnavo sapną, po kurio nusprendė pasitikrinti ir gydytoja patvirtino, kad moteris laukiasi. Atrodė, kad nutiko stebuklas, bet jos laukė dar vienas smūgis.

„Tuo metu dirbau, bet per pietų pertrauką nuėjau privačiai pas gydytoją, kuri ir patvirtino, kad esu nėščia. Aš esu iš Telšių, tad čia nėra labai didelės ligoninės. Gydytoja man liepė viską mesti ir važiuoti į artimiausią didesnę ligoninę, nes vaisių reikia operuoti lauk.

Aš iškart pradėjau verkti, kas čia nutiko, kodėl reikia operuoti, nes buvau apsidžiaugusi, juk mums sakė, kad nesusilauksiu vaikų. Pasakė, kad „esi, vaikeli, nėščia, bet vaisius užsimezgė ne toje vietoje“. Pasakė, kad jis yra kairiajame gimdos kiaušintakyje. Buvau nėščia dvi savaites, o tokioje vietoje vaisius vystosi iki 2 savaičių, nes vėliau jam vietos nebėra.

Man pasakė, kad jeigu vaikelis dar paaugs, viskas manyje tiesiogine žodžio prasme sprogs ir mirsiu vietoje“, – baisius išgyvenimus prisimena moteris.

Redai buvo pasakyta, kuo skubiau keliauti į vieną iš Klaipėdos ligoninių, nes Telšiuose tokios sudėtingos operacijos neatliekamos.

Suteikė vilties

„Klaipėdoje yra 2 ligoninės viena šalia kitos. Vienoje iš ligoninių mane dar kartą apžiūrėjo gydytoja, padarė echoskopiją. Ji pasakė, kad viskas taip ir yra, kaip sakė pirmoji gydytoja – nėštumas negimdinis ir jį reikia operuoti. Bet tada buvo penktadienis ir pas juos budėjo, kaip sakė gydytoja, abejotinos reputacijos gydytojas. Aš pas ją buvau su mama ir ji pasakė, kad jeigu būčiau jos dukra, ji tikrai nepatikėtų manęs tam gydytojui operuoti.

Gydytoja išrašė siuntimą į gretimą ligoninę, kad ji apžiūrėtų, nes ji yra labai gera specialistė. Ji sakė, kad jeigu kas nors girdėtų ką ji sako, tikriausiai ją atleistų. Mes pasiėmėme siuntimą ir nuėjome į kitą ligoninę. Paprašėme, kad mus priimtų gydytoja, šiaip ne taip pavyko mums pas ją papulti, nes buvo penktadienis ir jau gerokai po pietų“, – pasakoja ji.

Čia gydytoja ir vėl apžiūrėjo Redą, pakartojo tuo pačius tyrimus, tačiau prieš pasakydama, ką mato, paklausė ar moteris turi vaikų. Redai pasakius, kad ne, gydytoja pritarė ankstesnių dviejų specialisčių diagnozėms, tačiau uždegė ir mažytę viltį.

„Gydytoja man pasakė, kad turiu suprasti, jeigu ji mane čia pat „atidarys“, tai yra operuos gimdą, tada tikrai – 110 proc. – nebeturėsiu vaikų. Ji man tada gimdos viduryje parodė mažytį taškelį ir pasakė, kad ji įtaria, kad čia gali būti vaisius, o kairiajame kiaušintakyje gali būti kažkoks kitas darinys.

Man pasakė, kad jeigu surizikuočiau ir palaukčiau dvi dienas, jeigu tas taškelis yra vaisius, jis paaugs, o tada aiškintumėmės, kas yra tas darinys. Sako, jeigu lauksi, rizikuosi savo gyvybe“, – prisimena moteris.

Šalia Redos visą laiką buvo jos mama, tačiau ji nepratarė nei žodžio ir leido dukrai viską spręsti pačiai.

„Aš abejojau. Bet aš šiek tiek sapnuoju ateitį. Buvau susapnavusi dvi mergaites. Neturėjau ko prarasti ir nusprendžiau rizikuoti. Man tuo metu buvo baisu“, – sako Reda.

Galvojo, kad mirs

Tos dvi dienos Redai tapo tikru košmaru – tuo metu kaip tik buvo ir moters gimtadienis. Nors ji visą laiką norėjo tik verkti, prieš sveikinusius žmones turėjo apsimesti, kad viskas gerai.

„Aš atsikėliau ryte ir verkdavau, nes atrodė, kad viską susapnavau. Aš buvau priėmusi sprendimą, kad lauksiu, bet kitą dieną verkiau, ką aš padariau, nes dabar užmigsiu ir mirsiu. Man atrodė, kad tuoj pat čia numirsiu.

Kiekvienas mažiausias skausmas gąsdino. Galvojau, kad jau nėra kelio atgal. Aišku, vyras mane palaikė, ramino, kad viskas bus gerai. Bet aš buvau susitaikiusi, kad mirsiu. Kai sužinai tokią diagnozę, atrodo, kad nieko nebėra šiam pasaulyje ir viskas prarado prasmę“, – pasakoja ji.

Pirmadienį Reda grįžo pas gydytoją ir išgirdo, kad darinys gimdos viduryje paaugo, o kitas darinys kairiajame kiaušintakyje – sumažėjo.

„Mes nuosekliai važinėjome pas gydytoją ir ji pasakė, kad tas darinys buvo auglys, o ar piktybinis, ar ne – nebeįmanoma pasakyti. Gavosi taip, kad mano vaisius augdamas, tarmiškai sakant, „valgė“ aplinkines medžiagas savo augimui, todėl jis „suvalgė“ ir auglio medžiagas. Trečią nėštumo mėnesį iš auglio buvo likęs tik šešėlis. Mano vaikas man išgelbėjo gyvybę. Jeigu auglys būtų paaugęs daugiau, aš būčiau nukraujavus. Iki tol nebuvau girdėjusi tokių atvejų“, – šypsosi Reda.

Stebuklingas dukros gimimo laikas

Iš trijų gydytojų moteris išgirdo skirtingas datas, kada gi jos dukrelė išvys pasaulį. Vienas sakė, kad gimdys vasario 28 dieną, kitas – kovo 14 dieną, o dar kitas – kovo 18 dieną.

„Aš gimdžiau pirmąją oficialią karantino dieną. 2020 kovo 16 dieną 16 valandą 16 minučių gimė mano dukra.

Pas mane neįleido nei vyro, nei mamos, nei močiutės, nei tetos. Net davinių nebuvo galima perduoti, nes visi buvo labai įsibaiminę. Mane nuvežė vyras į ligoninę. Buvo pirmadienis. Važiavome su ta intencija, kad reikės skatinti gimdymą. Mane paguldė į ligoninę, ruošiausi gimdymui ir man nubėgo vandenys. Pagimdžiau per 6 valandas.

Man nenaudojo nejautros, bet gavau 8 kartus didesnę skatinamųjų vaistų dozę, nes per dvi valandas, kai gimdos kaklelis buvo atsivėręs pilnai 10 cm, ji nelindo lauk. Ir vėmiau iš skausmo, ir kirpo mane, žodžiu, buvo baisu, bet čia jau kita istorija. Jai gimus aš visa kruvina ir išvargus dar pragulėjau ant to stalo, nes gydytoja iškeliavo, o slaugytojos sugalvojo pavalgyti ir kavos atsigerti“, – prisimena moteris.

Vėliau 4 dienas ligoninėje ji buvo visiškai viena. Kadangi buvo pati pandemijos pradžia ir dar nė patys gydytojai nežinojo ką ir kaip daryti, į Redos palatą beveik neužsukdavo ir gydytojai. Ji pati visas dienas leido su dukra, nebuvo net kam prižiūrėti vaiko, kai moteris norėdavo nueiti į tualetą ar nusiprausti.

„4 paras viena ligoninėje su dukra ir prabuvau. Neleido net siuntinių perduoti. Dukrą vyras kaip sovietų laikais pamatė – per langą“, – sako Reda.

Moteris sako, kad nors sapne matė dvi mergaites, kol kas antro vaiko nėra jos planuose, mat dukra yra labai aktyvus vaikas, naktį vis dar tenka keltis po 8-9 kartus.

„Aš iki šiol nesu išmiegojusi pilnos nakties. Apie kitą vaiką jau nebegalvoju. Nors sapnavau dvi mergaites, bet kol kas tikrai neplanuoju antro vaiko. Nebent po 7-8 metų“, – sako savo istoriją į knygą suguldžiusi Reda.