Tenžės slėnis – nenugalima jėga ar statytojų trumparegiškumas

Atsirado „force majeure“ situacija?

Nuo projekto sumąstymo ligi realaus tako atsiradimo jau praėjo 13 metų. Procesas užtruko, nes takas eina per privačius sklypus, kuriuos teko išpirkti iš savininkų. 

Kai ši kliūtis buvo įveikta, Susisiekimo ministerija žadėjo, kad gyventojų lauktoji 4,7 km ilgio ir 2,5 m ilgio pločio trasa dviratininkams ir pėstiesiems į pajūrį ves jau šį rugsėjį. Pėsčiųjų ir dviračių takas driekiasi greta valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga, ruože nuo 137 iki 141,7 km.

Statybos darbus buvo numatyta atlikti per vienerius metus: jie pradėti pernai rudenį ir turėjo būti visiškai užbaigti šio rudens pradžioje. Pagal bendrovės „Via Lietuva“ ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ pasirašytą rangos darbų sutartį, naujai nutiesto tako nuo Kretingsodžio iki Vydmantų įrengimo sutarties vertė – 3,6 mln. Eur. Taigi: 1 km vertė – 850 tūkst. Eur

Dar pernai, prieš įkasant darbų pradžią simbolizuojančią kapsulę, bendrovės „YIT Lietuva“ dviračių ir pėsčiųjų tako iš Kretingos į Vydmantus projektui vadovaujantis Martynas Ubis, paprašytas pakomentuoti būsimus darbus, sakė, kad šis projektas – sudėtingas būtent dėl to, kad kerta Tenžės slėnį. 

Problemiškiausias ruožas, jo žodžiais, būsianti toji 400 m ilgio tako dalis per Tenžės slėnį: „Ten – durpynas, dalį durpyno teks nukasti iki 1,2 m gylio. 

Nukasti klodai bus keičiami smėliu, danga pakopomis bus tvirtinama tinklu, kad „susirištų“ su būsimu taku. Pakeltas dviračių takas bus įrengtas paraleliai su keliu Šiauliai–Palanga, tačiau takas vis vien bus žemiau apie 2 metrus.“

Tačiau šio rudens pradžioje „Pajūrio naujienoms“ M. Ubis neslėpė, kad darbai sustabdyti Tenžės upės ruože iki pavasario: „Pasimatė, kad pamatai smenga į durpes. 

Projektuotojai turės patikrinti sprendinį ir su geotechnikais ieškoti išeities. Prieš pradedant šiuos sudėtingus darbus slėnyje, pirmiausia buvo atlikti tyrimai, įvertintas gruntas. Tačiau vis dėlto iškilo nenumatytų problemų – vadinamoji „force majeure“ (nenugalima jėga) situacija.“

Aiškinsis, kur padarytos klaidos

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, paklaustas, ar Savivaldybei žinoma, kaip „Via Lietuva“ sekasi spręsti šią problemą, atsakė: „Kokių nors pokyčių nėra, darbai Tenžės slėnyje sustabdyti, kol priims sprendimus, kaip tęsti darbus.“

Bendrovės „Via Lietuva“ atstovas Vytenis Utaras „Pajūrio naujienoms“ raštu paaiškino, kad dviračių tako Kretinga –Vydmantai įrengimo darbai šiuo metu sustabdyti dėl to, kad 330 metrų ruože takas įdubo ir įgriuvo, neužbaigtas liko 690 metrų dviračių tako ruožas. 

„Via Lietuva“ užsakė statinio ekspertizę, per kurią bus išsiaiškinta, kuriame projektavimo ar rangos darbų etape buvo padarytos klaidos. 

Atlikus ekspertizę, bus formuojami sprendimai dėl įdubusio tako dalies remonto ar rekonstrukcijos bei likusio 690 metrų ilgio ruožo darbų užbaigimo.

Kretingiškis dviračių sporto entuziastas Rimantas Skiparius redakcijai sarkastiškai išsakė savo pastebėjimą: „Kam išvis reikalingas techninis projektas tokiam brangiam objektui, kai 1 km kainuoja kone milijoną, jeigu jame nenumatytos kliūtys? 

Juk techniniame projekte ir turėjo atsispindėti visos sąlygos – geologiniai matavimai, grunto tyrimai ir visa kita. Ir kodėl tie patys darbai atliekami dukart? Dabar taisys, vėl išaugs kaštai, kuriuos turėsime padengti mes, mokesčių mokėtojai. Dirbama atmestinai.“

Piktinasi nekompetencija

Verslininkas Pranas Varkojis, kurio pomėgis – keliauti motociklu ir dviračiu, pasidžiaugė, kad naujasis takas, nors ir nebaigtas, jau populiarus, žmonėms jo reikia. Tačiau jis taip pat išsakė savo pastebėjimų dėl darbų sankasoje.

„Kalbėjausi su projektuotoju, kuris dirbo, kai prieš du dešimtmečius buvo tiesiamas magistralinis kelias į Palangą. Kelias per Tenžę tuomet buvo nukastas 1,75 m, susidarė loma, nes po apačia – durpynas nuo 6 iki 9 m į gylį. 

Dabartiniai projektuotojai turėjo žinoti, kokia reali padėtis, ir kaip vyko kelio tiesimo darbai. Bet, matyt, nuėjo lengviausiu keliu – surado pigiausius rangovus, neatliko išsamių geologinių tyrimų, nes jie yra labai brangūs. Nuėmė durpių sluoksnį, užpylė gruntu – susidarė didelis spūdis į durpes. 

O turėjo ant tvirtų polių įrengti dviračių taką, kad jis negrimztų. Ir dar: plane dviračių takas Tenžės slėnyje turėjo būti atskirtas nuo magistralinio kelio, bet yra priglaustas prie jo, todėl sankasos svoris dar labiau padidėjo, – savo nuomonę išklojo P. Varkojis, pasipiktinęs nekompetencija ministerijos lygiu. – Dabartiniai projektuotojai gal iš biurų Vilniuje ar kitame didmiestyje rengė brėžinius. 

Bet rangovams, prieš pasirašant sutartį, taip pat reikėjo įdėmiai išstudijuoti dokumentus, bet, turbūt, nesidomėjo.“

P. Varkojis taip pat turi priekaištų dėl dviračių tako asfalto dangos – ji banguota ir važiuojama tarsi per tarką: „Danga nėra išdaužyta – tokią ją gamintojai pagamino. 

Turiu priekaištų ir dėl kelio ženklų, nurodančių kelio sankirtą su dviračių taku – jie įrengti per aukštai – gal 4 m aukštyje, ir niekas jų nemato.“