Tik trečdalis lietuvių žino apie nuo kitų metų įsigaliojančias permainas kaupiantiems ateičiai

„Nuo kitų metų pradžios įsigalioja svarbūs GPM įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos žmonės, sudarę investicinio gyvybės draudimo ar trečios pakopos pensijų fondų sutartis nuo 2025 m. sausio 1 d., nebeturės galimybės pasinaudoti GPM lengvata ir kasmet deklaruodami pajamas susigrąžinti iki 300 eurų nuo sumokėtų įmokų.

Keičiasi sąlygos ir jau kaupiantiems savo ar vaikų ateičiai investicinio gyvybės draudimo ar trečios pensijų pakopos fonduose – iki šiol lengvata galiojo neterminuotai, tačiau nuo kitų metų maksimalus laikotarpis, kiek jie galės naudotis lengvata, yra 10 metų, tai yra, iki 2034 m. gruodžio 31 d.

Tiems, kurie kaupimo sutartis sudarys dar šiemet, iki 2024 m. gruodžio 31 d., GPM lengvata taip pat galios dar ateinančius 10 metų“, – aiškina Ugnė Maižiuvienė, „SEB Life and Pension Baltic SE“ Privačių klientų departamento vadovė. 

Apklausos duomenimis, apie būsimus GPM lengvatos taikymo pokyčius vienodai nėra girdėję tiek vyrai (57 proc.), tiek moterys (60 proc.). Labiausiai informacijos šiuo klausimu pritrūko jauniems žmonėms: daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) 18-29 metų žmonių apie pokyčius nėra girdėję, o 30-39 metų žmonių amžiaus grupėje šis skaičius siekia 60 procentų.  

Visgi, anot U. Maižiuvienės, naudojimasis GPM lengvata neturėtų tapti esminiu kriterijumi, pradedant kaupti savo ateičiai.

„Mūsų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, trys trečdaliai (76 proc.) Lietuvos gyventojų mūsų šalies pensininkų finansinę situaciją Europos Sąjungos kontekste vertinai prastai arba labai prastai.

Šią nuomonę patvirtina ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros agentūros (EBPO) tyrimo duomenys: šiuo metu į darbo rinką įsiliejantys lietuviai ateityje gali tikėtis mažiausios valstybės mokamos pensijos iš visų tyrime dalyvavusių 38 valstybių.

Dabartiniais skaičiavimais, lietuviai gali tikėtis vos 29 proc. buvusio atlyginimo siekiančios pensijos .

Taigi svarbiausia paskata kaupti ateičiai turėtų būti būsima mūsų pačių gyvenimo kokybė ir finansinė nepriklausomybė“, – sako U. Maižiuvienė.

Tyrimą šių metų liepos mėn. atliko bendrovė „Norstat“, buvo apklausta 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.