Tomas Julius Žulkus: „Politiko duonoje druskos – tikrai daug ir sūrios, ir dažnai – nepelnytai“

Dabar rajone – daugiau nei šimtas namų, atsirado modernus apšvietimas, net suoliukai, kita patogiam gyvenimui būtina infrastruktūra“, – žurnalui „Palangos tiltas“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriui, sakė T. J. Žulkus. 

Kaip politikas, jis daugiausia dėmesio pirmiausia skiria vietos bendruomenės klausimams spręsti.

„Pats kastuvu nemosikavau, bet stengiausi reaguoti į kiekvieną vietos bendruomenės pageidavimą, pastabą. Kas nors, žinoma, piktdžiugiškai įtars, kad dėl savęs tai dariau, bet man keistokai atrodo, kai politikas sprendžia globalius dalykus, tačiau akis užmerkia, kas vyksta aplink jį“, – sakė jis.

Nuo 2011 m. Palangos miesto Taryboje dirbantis politikas politikos veteranu savęs dar nevadina, tačiau neslepia: „Su kuo valgoma politiko duona, žinau, – druskos joje tikrai daug.“

2011–2015 metų Tarybos kadencijoje pirmus dvejus metus jis atstovavo Liberalų sąjūdžiui, o 2013-aisiais prisijungė prie Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei tapo jos frakcijos miesto Taryboje nariu.

„2011 metais koalicinę sutartį Taryboje pasirašiau kartu su TS-LKD Palangos skyriaus pirmininku Šarūnu Vaitkumi, Centro sąjungos Palangos skyriaus pirmininku Nerijumi Stasiuliu bei Liberalų ir Centro sąjungos Palangos skyriaus pirmininku Sauliumi Sime. Tai jau atrodo kaip labai seni laikai“, – pastebi T. J. Žulkus.

Palanga – viena iš keleto šalies savivaldybių, kurios Taryboje viena partija turi absoliučią daugumą. Jau net dvi kadencijas iš eilės – nuo 2015-ųjų.

„Žinoma, jeigu yra mažesni koalicijos partneriai, tarimosi, diskusijų yra daugiau. Bet tuo pačiu neretai – ir įtampų, įtarimų, reikalavimų. Natūralu, kad esant absoliučiai daugumai Taryboje, merui yra gerokai lengviau dirbti, priimti sprendimus. Abejoju, ar Palangai būtų pavykę tiek daug per paskutinį dešimtmetį pasiekti, jeigu būtume margaspalvėse valdančiose koalicijose“, – sakė TS-LKD Palangos skyriaus narys.

Per 10 darbo Taryboje metų priimta šimtai sprendimų, bet vienas jų – Kurhauzo atstatymas – T. J. Žulkui yra ypač išskirtinis.

„Kai 2011-ųjų pavasarį laukėme prie jo tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus, kuris Palangoje dalyvavo Vyriausybės Išvažiuojamajame posėdyje (jo darbotvarkėje buvo 13 Palangai svarbių klausimų, – aut. past.), tikrai netikėjau, kad Kurhauzas iš nuodėgulių taps toks, koks jis yra dabar. Jo atstatymas tuomet atrodė vos neįmanomas, – atskleidė T. J. Žulkus, kuris taip pat dalyvavo Palangai istoriniame Vyriausybės Išvažiuojamajame posėdyje kurorte. – Palangos atgimimas prasidėjo nuo Kurhauzo atstatymo.“

T. J. Žulkus buvo vienas pagrindinių Palangos infrastruktūros mokesčio, labiau žinomo, kaip įvažiavimo į Palangą, iniciatorius.

„Buvo nuspręsta jo kol kas nepriimti. Tačiau Palangai vystantis pašėlusiu tempu, o Vyriausybei raginant patiems rasti lėšų vietos infrastruktūrą vystyti, parkavimo sistemos peržiūra anksčiau ar vėliau vėl atsidurs ant Tarybos narių darbo stalo, – samprotavo kurorto politikas. – Mano nuomone, parkavimu ir mokesčiu už jį administravimu Palangoje galėtų rūpintis koncesininkas – kaip ir mūsų Koncertų sale ar kempingu Nemirsetoje.“

Į pastabą, kad Ingrida Šimonytė yra pirmoji premjerė, kuri į Palangą neskuba ir kviečiama, T. J. Žulkus atsako skėstelėdamas rankomis: „Periferinę, regionų politiką ši Vyriausybė yra pastūmusi į šoną.

Nesistebiu: juk nė viena kita Vyriausybė po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais nesigrūmė iškart su dviem tokiomis didelėmis krizėmis – koronaviruso pandemija ir migrantų.“

Kurorto politikas sutinka, kad koronaviruso pandemija ir ją lydėjęs karantinas gali gerokai sujaukti tradicinių partijų darbotvarkes, o į valdžią pastūmėti radikalias jėgas.

„Pirmąkart gyvai – ne nuotoliniu būdu – į miesto Tarybos posėdį rinkomės tik 2021-ųjų gruodį, priimdami kreipimąsi dėl „Pušyno“. Kolegų Tarybos salėje nebuvau matęs nuo 2020-ųjų pavasario, nors su kai kuriais jų akis į akį susitikdavome Tarybos komitetų posėdžiuose“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, Tarybos posėdžiai nuotoliniu būdu vyksta gerokai sparčiau, bet neretai sprendimų projektų pristatymas – „kūdas“.

„Kai visi sėdi Tarybos salėje, visuomet gali klausimą užduoti ne tik pranešėjui ar pranešėjai, bet ir savivaldybės administracijos direktorei, kitiems specialistams. Dabar tai – sunkiau“, – sakė jis.

Kad Vyriausybė dėl minėtų priežasčių neskiria itin daug dėmesio regionams – ir Palangai, taip pat gali dalį vietos politikų paskatinti nedalyvauti vietos politikoje, įsitikinęs „Pušyno“ direktorius.

„Jeigu nerandi bendros kalbos su centrine valdžia, vietos politika tiesiog tampa kiemine – kur ir kokį pastatyti suoliuką“, – pastebi miesto Tarybos narys.

Žvelgdamas į priekį, T. J. Žulkus sako, kad rinkimai į Savivaldybės Tarybą 2023-aisiais bus „itin įdomūs“. Juk dar Seimas nepasisakė dėl merų rinkimų tvarkos, mero įgaliojimų. 

Jis neslepia, kad įtampų tarp TS-LKD vadovaujamos Vyriausybės, partijos ir TS-LKD Palangos skyriaus bei jo lyderio, Palangos mero Š. Vaitkaus, ypač atsirado vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei paskelbus apie „Pušyno“ uždarymą ir perdavimą Turto fondui (šis interviu vyko dar iki sprendimo „Pušyną“ perduoti Sveikatos ministerijai – L. J.).

„Visokių viliojimų visada buvo ir bus. Ypač – dabar, ir artėjant rinkimams“, – atvirai sakė T. J. Žulkus.

Jis iki šiol stebisi, kad buvo nuspręsta uždaryti tik „Pušyną“ ir sanatoriją Druskininkuose, o pareigūnų reabilitacijos centrai Vilniuje ir Trakuose buvo palikti.

„Apmaudu, kad uždaro mus, nors „Pušynas“ dirba pelningai, – sako T. J. Žulkus. – Manau, kad tai nėra istorijos pabaiga. Tikiu, kad bus rastas kompromisas – galbūt „Pušyną“ perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai. Palaukime – pamatysime.“

Paklaustas apie savo artimą draugystę su Palangos meru Š. Vaitkumi – Tomas yra mero dukros Ievos krikšto tėvas, pašnekovas šypteli: „Kurorto meras – daugiavaikis (turi tris vaikus), vadinasi, ir tris savo vaikų krikšto tėvus turi.“

Daug metų kurorte vasarą organizavęs prekybą ledais, T. J. Žulkus prisipažino juokdamasis „Lietuvos pajūriui“, kad „Palangos ledų karaliaus karūną“ – taip jį internete pavadindavo anonimiški piktdžiugos – perdavė sūnui.

„Paskutinius ketverius metus mano sūnus Matas jais rūpinasi“, – sakė T. J. Žulkus.