Pensijų ir gyvenimo taupymo asociacijos (PLSA) duomenimis, kiek daugiau nei ketvirtadalio (27 proc.) finansinė padėtis per pastaruosius 12 mėnesių pagerėjo, o du penktadaliai (39 proc.) teigė, kad jų finansinė padėtis išliko stabili.
Žmonių, teigiančių, kad jų finansinė padėtis yra blogesnė nei prieš metus, dalis sumažėjo nuo 44 % pernai.
Tačiau nemaža dalis namų ūkių vis dar turi mažinti išlaidas, du penktadaliai (41 %) jaučia spaudimą, lyginant su 48 % praėjusiais metais. Geriau, 27 proc. respondentų, blogiau, 34 proc., o taip pat, 39 proc.
Apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 2 000 žmonių, dalyviai dažniausiai mažina išlaidas pietums ne namie, maisto užsakymams į namus ir laisvalaikio užsiėmimams.
Nepaisant to, kad daugelis kasdienių išlaidų sumažėjo, mokėjimai į pensijų fondus buvo ta sritis, kurioje mažiausiai mažintos išlaidos, rodo tyrimas.
Taip pat buvo pritarta didesnėms automatinėms įmokoms į pensiją. Maždaug pusė neišėjusių į pensiją (51 proc.) mano, kad minimali bendra įmoka į darbo pensijas turėtų padidėti nuo dabartinių 8 proc. iki 12 proc.
Daugelis apklaustųjų taip pat mano, kad įmokas, kai darbuotojai šiuo metu moka 5 % kvalifikacinio atlyginimo, o darbdaviai – 3 %, darbdaviai turėtų labiau remti. Beveik pusė (45 %) mano, kad įmokos turėtų būti padalintos po lygiai, o dar 43 % – kad darbdaviai turėtų mokėti daugiau nei darbuotojai.
Tarp mokančių į darbo pensiją trečdalis (36 proc.) teigė, kad moka mažiau nei 12 proc.
Daugiau nei pusė (52 proc.) apklausoje dalyvavusių darbuotojų taip pat nerimavo, jog visos valstybinės pensijos nepakaks, kad būtų išvengta finansiškai sunkaus išėjimo į pensiją.
Du penktadaliai (44%) norėtų, kad jų investicijos į pensijas padėtų remti viešąsias paslaugas, tokias kaip NHS ir mokyklos, o 54% norėtų, kad jų lėšos remtų įmones šalies viduje, o ne užsienyje.
Tačiau du trečdaliai (65 proc.) mano, kad pensijų teikėjai turėtų ir toliau investuoti siekdami kuo geresnės grąžos, nepaisant to, ar investicijos yra JK, ar užsienyje.
Rašyti komentarą