Tyrimas „Čiobrelių rojuje“ – žingsnis įteisinti alpakų terapiją

Magistrantei pasiūlė temą

„Pastebime, kad jie išdrąsėjo, praturtėjo žodynas, pagerėjo socialiniai įgūdžiai – tai geriausiai pastebi jų tėvai“, – pirmaisiais teigiamais pokyčiais džiaugėsi tyrimą atliekanti gargždiškė Viktorija Jenciūtė, KU papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros studijų magistrantė. 

Savo stebėjimus ji išanalizuos ir apibendrins baigiamajame magistro darbe.

Darbinga vasara alpakų ūkyje patenkinta ir jo įkūrėja G. Tarvydavičienė. Beveik trejus metus stebėjusi, kad empatiškos alpakos traukia žmones, vaikus, ji pasiūlė kineziterapeutei Viktorijai atlikti tyrimą, kaip užsiėmimai su šiais gyvūnais veikia autizmo spektro sutrikimų varginamus vaikus. 

Ją įkvėpė vilnietė, kuri buvo atvykusi su vaiku ir džiaugėsi, kad šis patyrė džiaugsmo, buvo laimingas.

„Lietuvoje įteisinta delfinų, šunų, žirgų terapija, bet apie alpakų terapiją nėra jokio mokslinio straipsnio, – kalbėjo V. Jenciūtė, susidomėjusi šia tema. – Su Gintare norime, kad būtų įteisinta ketvirtoji – alpakų terapija. Mano diplominis darbas – nedidelis žingsnis šio tikslo link.“

Socialiniuose tinkluose paskelbusios informaciją apie organizuojamus nemokamus užsiėmimus vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, per trumpą laiką organizatorės sulaukė 75 paraiškų. 

Buvo atrinkta 15 nuo 4 iki 13 metų vaikų ir sudarytos 3 grupės: kiekvienam – 10 individualių užsiėmimų, trunkančių po pusvalandį, kasdien atliekamos skirtingos užduotys. 

Vaikai rinkosi anksčiau, kad įprastų toje aplinkoje, jie bendravo, suposi, o po to ėjo susitikti su gyvūnais: pasisveikino su „Čiobrelių rojuje“ įkurdintais triušiais, pasišnekėjo su vištomis, o tada – pasimatymas su alpakomis, tiesa, skirtingas. 

Vieniems iš pradžių buvo sudėtinga net prisiliesti prie gyvūno, o kiti ir apsikabindavo. „Mokome ir socialinių įgūdžių – tvarkyti alpakų aplinką, jas šerti“, – kalbėjo V. Jenciūtė.

Birželio pabaigoje baigti užsiėmimai su pirmąja grupe, o liepos pradžioje – su antrąja. Rugpjūčio mėnesį „Čiobrelių rojuje“ rinkosi trečioji grupė.

Atpalaiduoja geros emocijos

„Mūsų vaikai unikalūs – stereotipų čia nėra, todėl rezultatai, kaip ir sutrikimai, skirtingi“, – sakė kalbintos mamos. 

„Mes susipažinome ne tik su vaikais, bet ir jų tėvais, kad galėtume daryti poveikį, – atskleidė G. Tarvydavičienė. – Vienų vaikų problema – pykčio priepuoliai, kitiems – bendravimo, kalbos problemos – jas reikia atpažinti.“

Lina, šešiamečio Martyno mama, patenkinta kalbėjo, kad pateko į užsiėmimus. „Dvi savaites čia praleisti pusvalandžiai – nerealūs, jie davė rezultatų. Mūsų Martynas sunkiai kalba, bet po savaitės užsiėmimų jis pradėjo žodžius jungti į sakinius. 

Po mėnesio – kitas pokytis: sūnui lengvai išplovėme galvą, galime ją glostyti, nors iki tol labai skausmingai į tai reaguodavo – nei liesti, nei kirpti neleisdavo. 

O tai didžiulis pasiekimas per 6-erius jo gyvenimo metus. Be to, pagerėjo sūnaus miegas“, – dėstė Lina. Martyno sesuo Evelina, KU studijuojanti specialiąją pedagogiką, irgi pastebi pokyčius. 

„Po užsiėmimų Martynas linksmas, pagerėjo jo nuotaika. Šio tyrimo stebėjimas – man gera patirtis, praktika“, – kalbėjo studentė.

Pasak Herkaus mamos Šarūnės, geros emocijos bendraujant su alpakomis ramina vaikus – šie „pasikrauna“ gėrio ir keičiasi. 

Ji apgailestavo, kad baigėsi užsiėmimai – sūnus apsikabindavo alpaką, stengėsi prie jos prisiglausti. „Čia graži aplinka, miško apsuptis – pokyčiai vyksta per emocijas, regėjimą, lietimą, – kalbėjo Šarūnė. – Mes važinėjome iš Šilutės – grįžtant namo Herkus pasakojo savo įspūdžius. 

Buvęs skurdus sūnaus žodynas praturtėjo: jis vartoja daugiau būdvardžių, sudėtingesnė tapo jo sakinių struktūra. 

Herkus nemėgsta moterų, bet išvažiuodamas namo visada apsikabina Gintarę ir Viktoriją – tai irgi pasiekimas.“

Siekis padėti vaikams

Jono mama Ernesta „Bangai“ patikino, kad sąlytis su alpakomis penkiamečiam sūnui turėjo poveikį. 

„Džiaugiamės, kad dalyvavome užsiėmimuose – pajutome psichologinį pokytį: iš užsiėmimų grįždavo laimingas, o paprastai būna sudirgęs, – kalbėjo Ernesta. – Iš pradžių jis sunkiai prisileido alpakas, bet paskui įprato ir namo grįždavo laimingas. 

Manau, kad alpakos sugeria vaiko stresą, atpalaiduoja – gyvūnų terapiją išbandėme pirmą kartą. 

Dar mažai laiko prabėgo – dar negalima gilesnių išvadų daryti.“

G. Tarvydavičienė kalbėjo, kad po dviejų mėnesių „Čiobrelių rojuje“ vėl susitiks su užsiėmimuose dalyvavusiais vaikais ir jų tėvais, aiškinsis, kokių teigiamų pokyčių jie patyrė. 

V. Jenciūtė apklausa, testavimu surinks tyrimo duomenis, juos analizuos ir apibendrins baigiamajame magistro darbe. 

„Aš laukiu susitikimų su šiais vaikais – patinka tyrimas, matyti rezultatus ir padėti vaikams, jų tėvams. Pastebint, kad jie džiaugiasi, man gera širdyje“, – prisipažino Viktorija.