Tyrimas: kas penktam Lietuvos gyventojui santaupų užtektų tik dvejiems mėnesiams

Ką tai sako apie šalies finansinį saugumą ir kaip sukaupti finansinį rezervą paprasčiau, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.

Daliai Lietuvos gyventojų netikėtai sumažėjusios pajamos taptų nemažu iššūkiu. 20  proc. gyventojų turimų santaupų pakaktų tik 1–2 mėnesiams, o 8 proc. jų neturi visai, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa.

Vyresni gyventojai pasiruošę geriau

Tyrimo rezultatai atskleidė skirtumus tarp skirtingo amžiaus Lietuvos gyventojų. Pavyzdžiui, vyresni (60-74 m.) žmonės be įprastų pajamų dažniau nurodo galintys gyventi finansiškai stabiliai bent pusmetį ar net virš metų (22 proc. ir 24 proc. atitinkamai). 

Jaunuoliai, iš kitos pusės, savo galimybes vertina prasčiau: be įprastų pajamų išsiverstų 1–2 mėnesius (25 proc.) arba 3–5 mėn. (21 proc.).

„Vyresni gyventojai paprastai yra išsiugdę tvirtesnius finansinius įpročius ir discipliną, todėl tai viena iš priežasčių, kodėl jų finansinė pagalvė didesnė. 

Kaupdami gyvenimišką patirtį daugelis supranta, kad pinigų staiga gali prireikti sveikatos išlaidoms, namų remontui ar kitiems netikėtiems poreikiams. Todėl pirmenybę teikia saugumui, o ne spontaniškoms išlaidoms“, – sako A. Mincienė.

Be to, priduria ji, vyresni gyventojai dažnai turi ir mažiau finansinių įsipareigojimų. Pavyzdžiui, jau yra grąžinę būsto paskolą, patiria mažesnes kasdienes išlaidas, kas lai leidžia sutaupyti daugiau.

Dalis gyventojų susitaupę tik trumpam laikui

Kai kuriems Lietuvos gyventojams (13 proc.) turimų santaupų nepakaktų pragyventi net mėnesiui, o kas penktam – vos 1–2 mėnesiams. 

Kita vertus, 17 proc. teigia, kad turimos finansinės pagalvės pakaktų pusei metų ar net metams. Vis dėlto, net 8 proc. apklaustųjų nurodo, kad santaupų neturi išvis.

„Mūsų finansinę kasdienybę gali paveikti tiek vietinė darbo rinka, tiek pasaulinės ekonomikos pokyčiai, tiek kiti nenumatyti veiksniai. 

Todėl papildomų lėšų rezervas suteikia ramybės bei tvirtumo kasdienėse situacijose, o dar svarbiau, gyvenant geopolitiškai jautriame regione“, – aiškina A. Mincienė.

Lengviau taupyti automatiškai

Anot jos, įprastai geriau taupymo plano laikomės tada, kai jis yra paprastas ir automatizuotas. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės taupo naudodamiesi automatiniais pervedimais, nes taip rezervas kaupiasi be didelių pastangų.

„Finansinę pagalvę reikėtų kaupti palaipsniui, o paprasčiau bus, jei išsikelsite tikslą ir nuosekliai jo laikysitės. Pradėti galite nuo vieno mėnesio išlaidų, vėliau tikslą didinti iki trijų ar šešių mėnesių. 

Skirkite tam atskirą sąskaitą, taip matysite, kiek jau sukaupėte ir kiek dar trūksta, o sutaupyta suma skatins kaupti toliau“, – aiškina ekspertė.

Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2025 metų lapkričio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.