Diena, kai stiprinami santykiai
Šių metų sausio-vasario mėnesiais Baltijos šalyse KOG instituto iniciatyva buvo atlikta gyventojų apklausa, norint sužinoti, kaip jie vertina Valentino dienos šventę, kuo tada nustebina savo antrą pusę ir kiek pinigų tam išleidžia.
Kaip pastebi instituto vadovas D. Gailius, išanalizavus duomenis, pirmiausia į akis krinta tai, kad didžiajai daliai žmonių tai yra puiki proga vienas kitam skirti daugiau laiko.
„Paklausti, ką jiems reiškia Valentino diena, Baltijos šalių gyventojai dažniausiai ją apibūdino labai pakiliai: daugiau nei ketvirtadalis teigė, kad tai yra puiki proga su antrąja puse nuveikti ką nors smagaus, panašiai tiek pat šventę įvardijo kaip progą įteikti gėlių ar nedidelę dovaną partneriui, kas aštuntam ši diena primena, kad santykiuose visada reikia stengtis ir imtis iniciatyvos, dar tiek pat apklaustųjų tai puiki proga prisiminti, kiek laiko pora yra kartu. Tačiau ne visus ši diena džiugina vienodai“, – ką Valentino diena reiškia skirtingiems žmonėms, pasakoja D. Gailius.
Pasak jo, visose trijose Baltijos šalyse Valentino dieną džiugia švente įvardija tik 17 proc. visų apklaustų žmonių, ir lietuviai šiuo klausimu yra skeptiškiausi – ši diena džiugina tik 11 proc. mūsų šalies gyventojų.
Deja, 4 proc. šią dieną jaučiasi nejaukiai, nes neatitinka jos standartų – yra vieniši ar poroje su tos pačios lyties partneriu, dar 2 proc. apklaustųjų taip jaučiasi, nes nėra pratę intymių santykių demonstruoti viešai.
„Žinoma, yra ir pozityvių dalykų. Paklausus, ar yra patenkinti savo santykiais, 8 iš 10 Baltijos šalių gyventojų tai patvirtino, be to, beveik kas antras Valentino dienoje mato prasmę, nes tai galimybė parodyti antrai pusei, kad ji yra mylima ir svarbi, maždaug trys iš dešimties šią dieną mato kaip progą daugiau laiko praleisti kartu, kas penktas – kaip galimybę nustebinti.
Maždaug kas septintas šią dieną sieja su vakariene mieste, o šiek tiek daugiau nei kas dešimtas turi pretekstą nupirkti dovaną.
Visgi, vienas atsakymas nustebino: nors dažniausiai Valentino diena siejama su aistra ir fizine meile, kad šios dienos prasmė yra proga pasimylėti, teigė tik 7 proc. apklaustųjų, tačiau į klausimą, ar tikėtina, kad vakare mylėsis, atsakė jau 45 proc. Beje, lietuviai vyrai taip atsakė dažniau nei estai ar latviai“, – tyrimo įžvalgomis dalijasi D. Gailius.
Jaukus vakaras namuose populiariau nei dovanos
KOG instituto vadovas D. Gailius atkreipia dėmesį ir į tai, kad Valentino diena išlieka meilės dovanų švente – ką nors padovanoti savo antrai pusei planuoja 50 proc. Baltijos šalių gyventojų.
Tačiau pagal kitus planus šiai dienai Baltijos šalys tarpusavyje skiriasi: pavyzdžiui, Lietuvoje išeiti vakarieniauti į restoraną Valentino dieną šiemet planuoja beveik trečdalis santykiuose esančių gyventojų – apie 28 proc., o štai Latvijoje ir Estijoje tokių yra gerokai mažiau – apie 15–16 proc.
Nepopuliaru investuoti ir į keliones bei ypatingas patirtis – vykti į kitą miestą, leisti laiką SPA ar viešbutyje planuoja tik 8 proc. respondentų, eiti į teatrą ar koncertą – 8 proc., o kelionę į užsienį planuoja tik 1–3 proc. gyventojų.
„Žvelgiant į tai, kaip antrą pusę turintys Baltijos šalių gyventojai planuoja praleisti Valentino dieną, labai aiškiai matyti, kad populiariausias scenarijus – ramus, romantiškas vakaras namuose.
Tai galima sieti tiek su ekonominiu racionalumu, tiek su kultūriniu santūrumu – pastaraisiais metais žmonės daug jautriau vertina išlaidas, o ir apskritai Baltijos šalyse istoriškai susiformavo santūrus požiūris į jausmų demonstravimą viešoje erdvėje, todėl teatrališkais būdais išreikšti jausmus nepasižymime“, – apie populiariausias veiklos rūšis meilės dieną pasakoja D. Gailius.
Pasak jo, tarp šalių matoma ir kitų įdomių skirtumų – nors dažnai manoma, kad tai porų diena, realybėje tik trečdalis apklaustų žmonių ją švenčia dviese su antrąja puse.
Lietuvoje šis rodiklis didžiausias – dviese švenčia 39 proc. lietuvių, o Estijoje mažiausias – su antra puse šią dieną praleidžia 29 proc. estų.
Antras paaiškėjęs dalykas – meilės diena gali būti švenčiama ir su šeima, ir su draugais – čia iš kaimyninių šalių išsiskiria estai.
Lietuvoje su šeima Valentino dieną švenčia 11 proc., Latvijoje – 10 proc., Estijoje – 12 proc., kad šią dieną praleidžia su draugais, atsakė 4 proc. Lietuvoje, 2 proc. Latvijoje ir 11 proc. Estijoje.
Dar mažesnis procentas meilės dieną švenčia vieni – taip atsakė 2–3 proc. gyventojų visose šalyse.
Moterys nori klasikinių dovanų – gėlių ir vakarienės restorane
„Analizuojant gautus duomenis, labai aiškiai matyti, kad Valentino diena vis dar veikia pagal dovanų scenarijų – vyrai jas dovanoja, nes beveik keturios iš penkių moterų sako, kad joms jas patinka gauti.
Kalbant apie dovanas – gėlės ir romantiška vakarienė restorane yra labiausiai moterų vertinami dėmesio ženklai, nes net ir skeptiškai Valentino dieną vertinančios moterys prioritetu renkasi šį dovanų „paketą“.
Vyrų pusėje vaizdas gerokai kitoks: dalis jų apskritai teigia, kad dažniausiai dovanų nenori, o tie, kurie jų tikisi, renkasi valgomas dovanas – saldumynus ar vakarienę.
Iš to galime daryti išvadą, kad Valentino diena mūsų regione moterims yra papildomo dėmesio ir romantikos diena, o vyrams – galimybė tą dėmesį suteikti“, – ko iš šios šventės tikisi skirtingos lytys, pasakoja KOG instituto vadovas.
Anot jo, visų trijų Baltijos šalių moterims Valentino diena pirmiausia siejasi su klasikiniais romantikos simboliais, todėl dažniausiai norimos dovanos yra gėlės – jas mini 42 proc. respondenčių – ir romantiška vakarienė restorane, kurią įvardija 23 proc.
Toliau rikiuojasi saldainiai ar šokoladas, kuriuos rinktųsi 17 proc., papuošalai – 14 proc., kelionė – 12 proc., bilietai į renginį ar pusryčiai į lovą – po 11 proc., vynas ar šampanas bei kvepalai – po 10 proc.
Mažesnė dalis moterų mini praktiškesnius ar intymesnius pasirinkimus: dovanų čekius nurodo 7 proc., kosmetiką – 6 proc., apatinį trikotažą – 5 proc., drabužius – 3 proc., o erotinius žaislus – 2 proc.
Vis dėlto išsiskiria ir kita reikšminga grupė – beveik kas ketvirta Baltijos šalių moteris per Valentino dieną apskritai nenori gauti dovanų.
„Kalbant apie dovanų pasirinkimą, Lietuva iš kaimyninių šalių išsiskiria tuo, kad mūsų moterys dažniau nurodė šią dieną nemėgstančios gauti dovanų, o tos, kurios jų norėtų, dažniau nei kaimynės teigė norinčios gauti apatinio trikotažo, naktinių ir kitų panašių drabužių.
Kalbant apie vyrus, lietuviai demonstruoja pavyzdį, nes rečiau nei kaimynai teigė nepirksiantys dovanų, o tie, kurie planuoja pirkti, dažniau minėjo apatinį trikotažą.
Kita vertus, tik kas dešimtas jų moterims dovanoja saldumynų, kai tuo metu tai daro kas penktas latvis ir estas “, – pasakoja D. Gailius.
Šventės nesureikšminame, bet piniginę atveriame plačiai
Vertinant Valentino dienos išlaidas Baltijos šalyse, matyti įdomus paradoksas – nors šventė dalies žmonių nedžiugina, finansinis įsipareigojimas išlieka gana stabilus: 31 proc. gyventojų, planuojančių pirkti Valentinos dienos dovanas, šiemet joms vidutiniškai planuoja išleisti iki 29 Eur, 37 proc. – 30-50 Eur, 29 proc. – 51 Eur ir daugiau, ir tik 3 proc. šiemet Valentino dienai neskirs lėšų visai.
Tai atsispindi ir paanalizavus duomenis giliau: jeigu pažiūrėtume, kiek dovanoms išleidžia vyrai ir moterys, skirtumo nepamatytume tik Latvijoje, kur tiek vyrai, tiek moterys planuoja išleisti apie 50 eurų, tuo metu Lietuvoje vyrai planuoja išleisti apie 79 Eur, moterys – 51 Eur, o Estijoje – atitinkamai 94 ir 52 Eur.
Apibendrinant, vidutiniškai lietuviai Valentino dienai planuoja išleisti apie 66 Eur, estai – apie 74 Eur, o latviai – apie 50 Eur.
„Trečias svarbus dalykas – amžiaus ir išlaidų koreliacija, kuri sufleruoja, kad didžiausią finansinį įsipareigojimą Valentino dienai prisiima vidutinio amžiaus poros, kurios dažnai turi ir stabilesnes pajamas, ir ilgesnius santykius, todėl iniciatyva nepamiršti palepinti antros pusės tampa svarbiu santykių palaikymo ritualu.
Didžiausios išlaidos dovanoms Lietuvoje fiksuojamos 35-44 amžiaus grupėje – jie vidutiniškai dovanoms išleidžia 72 Eur, o mažiausiai – 54 Eur – išleidžia 55-64 metų žmonės“, – sumas dovanoms įvardija D. Gailius.
Estijoje statistika tokia pati – šiose amžiaus grupėse atitinkamai išleidžiama 94 ir 51 Eur, o štai Latvijoje daugiausia dovanoms skiria 25-34 metų žmonės, kurie išleidžia 63 Eur, o mažiausiai – 40 Eur – išleidžia 55-64 metų latviai.
Tyrimas atliktas 2026 m. sausio 26–vasario 4 d. „KOG instituto“ užsakymu. Internetinėje reprezentatyvioje apklausoje dalyvavo 505 respondentai iš Lietuvos, 503 – iš Latvijos ir 504 respondentai iš Estijos. Tikslinė grupė – 18 iki 64 metų amžiaus žmonės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą